Nuo 2022 m. vidurio sostinės oro vartai ruošiasi žengti jau į trečiąjį tarptautinės aplinkosaugos „Airports Carbon Accreditation“ (ACA) programos lygį, žengti į kitą etapą numato Kauno bei Palangos oro uostai.
Programai ACA priklausantys 235 oro uostai iš viso pasaulio įsipareigojo iki 2050 metų pasiekti nulinę CO2 emisiją iš savo veikloje kontroliuojamų operacijų (tiesioginės veiklos). Iš jų net 91 oro uostas šį tikslą siekia įgyvendinti daug anksčiau – iki 2030 m. Tarp pastarųjų yra ir visi trys Lietuvos oro uostai, o anksčiausiai prie programos prisijungęs Vilniaus oro uostas jau gali didžiuotis sėkmingais emisijų mažinimo rezultatais.
Vilniaus oro uoste – realūs rezultatai
„Dalyvaudami ACA programoje visuose Lietuvos oro uostuose apskaičiuojame metinį išmetamų ŠESD kiekį – vadinamąjį anglies pėdsaką – ir nuolat ieškome kompleksinių priemonių, kaip maksimaliai jį sumažinti. Vilniaus oro uostas ruošiasi jau trečiam programos etapui metų viduryje, o tai reiškia dar daugiau realių veiksmų siekiant mažinti CO2, – teigė Lietuvos oro uostų Aplinkosaugos projektų vadovė dr. Kristina Greičiūtė. – Kasmet renkame detalią statistiką apie sunaudotus degalus, elektros energiją, šildymo kaštus pastatuose. Artimiausi pokyčiai, susiję su naujuoju etapu – skaičiuosime ne tik savo, bet ir partnerių emisijas, kurie veikia oro uoste. Kitaip tariant, į procesą įtraukiame platesnį dalyvių ratą ir pradėsime edukuoti, siūlyti būdus, kaip bendromis jėgomis mažinti emisijas oro uostų ekosistemoje“.
Dr. K.Greičiūtė patikslina, kad Kauno ir Palangos oro uostai ACA programoje dalyvauja nuo 2019 m. – šiuo metu jie yra pirmame ir siekia pereiti į antrą lygį, taip įsipareigodami paruošti detalius savo tiesioginės veiklos anglies dioksido emisijų mažinimo planus.
Vilniaus oro uostas prie programos prisijungė pirmasis iš Baltijos šalyse esančių oro uostų – 2016 m. ir šiuo metu iš antrojo siekia pereiti į trečiąjį lygį. Visų trijų Lietuvos oro uostų perėjimai į aukštesnius „Airports Carbon Accreditation“ programos lygmenis yra numatyti 2022 m. viduryje.
Mitas, kad aviacija – taršiausia transporto sritis
ACA programa susideda iš keturių etapų. Pirmajame etape programos dalyviai pradeda nuo emisijų šaltinių analizės savo kasdieninėje veikloje, antrajame etape – jau juda konkrečių sprendimų planų paruošimo bei jų įgyvendinimo link, siekiant valdyti ir mažinti palikto anglies dvideginio pėdsaką, o tolesniuose etapuose – pasitelkiami net oro uostų viduje veikiantys suinteresuotieji partneriai. Šie yra įtraukiami į planų įgyvendinimo procesus, siekiant CO2 taršos eliminavimo ar jos mažinimo jų vykdomoje veikloje. Pastarieji procesai ir bus artimiausiu metu įgyvendinami Vilniaus oro uoste.
„Dalyvaudami šioje programoje siekiame ne tik tobulinti savo veiklą, bet ir sulaužyti mitą, kad aviacija yra tarp taršiausių transporto sričių ir kad realių veiksmų čia imtis nėra ryžtamasi. Įgyvendindami trečiąjį programos etapą kartu su partnerių pagalba ženkliai prisidėsime prie anglies dvideginio pėdsako eliminavimo mūsų veikloje. Pavyzdžiui, vien tik šilumos ir elektros energijos suvartojimo taupymas – vienas svarbiausių žingsnių, kuris praktiškai galėtų padėti visiems mažinti bendras oro uosto partnerių emisijas. Taip pat labai svarbu akcentuoti atliekų rūšiavimą ir jų perdirbimą.
O, tarkime, tokių atliekamų operacijų kaip orlaivių kilimo ir tūpimo ciklo, keleivių antžeminio transportavimo į oro uostą optimizavimo, riedėjimo laikų trumpinimo, variklių bandymų, pagalbinių jėgainių veikimo bei netgi perėjimo prie tvarių aviacijos degalų (angl. sustainable aviation fuel (SAF)) naudojimo, ženkliai galime prisidėti prie CO2 taršos sumažinimo ar visiško jos eliminavimo. Tikimės, kad būsime pirmieji Baltijos šalyse pasiekę nulinę CO2 emisiją savo veikloje“, – pasakoja dr. K.Greičiūtė.
Vilniaus oro uostas – vienintelis taip toli pažengęs ACA programoje
Vilniaus oro uostas šiuo metu yra vienintelis Baltijos šalyse taip toli pažengęs „Airports Carbon Accreditation“ programoje. Jau ruošiama visa dokumentacija, atliekami skaičiavimai ir planai, kurie bus pateikti ACA programos vertintojams. Pagal gautus dokumentus arba vizito metu įvertinus faktinę situaciją, bus sprendžiama, ar suteikti Vilniaus oro uostui akreditaciją perėjimui į trečią programos lygmenį.
Tuo tarpu Rygos ir Talino oro uostai, kaip ir Kauno bei Palangos oro uostai, ruošiasi antrojo programos etapo akreditacijai – CO2 mažinimo kasdieninėje veikloje planų parengimui.
Realūs įgyvendinti darbai, prisidėję prie taršos mažinimo
Dalyvavimą ŠESD mažinimo programoje trys Lietuvos oro vartai laiko prioritetiniu aplinkosauginiu uždaviniu. Kasmet apskaičiuojamos visų trijų oro uostų emisijos ir atnaujinami sertifikatai, Vilniuje – vykdomas emisijų mažinimo plano įgyvendinimas: apšvietimo sistemos keičiamos į LED, transporto parkas atnaujinamas hibridiniais automobiliais, eksploatuojama ant naujojo VIP terminalo ir konferencijų centro pastato įrengta saulės jėgainė, nauji pastatai ir jų dalys projektuojami pagal aukščiausius energinio tvarumo reikalavimus. Jau kelerius metus visuose oro uostuose perkama ir naudojama elektros energija, kuri yra pagaminta tik iš atsinaujinančių šaltinių.
Be to, 2021 m. LTOU sėkmingai taip pat įvykdė Palangos oro uosto rekonstrukcijos projektą, kuris tapo draugiškesnis aplinkai. Inžineriniai sprendimai pagerino paviršinių nuotekų surinkimą ir valymą, įdiegti LED žiburiai sumažino viso oro uosto elektros energijos suvartojimo kiekius. Rekonstruoti orlaivių kilimo, tūpimo, riedėjimo takai padeda taupyti orlaivių degalus, o tai mažina CO2 taršą aplinkoje.
2021 metų pabaigoje taip pat buvo baigtas didžiausias šalies aviacijos istorijoje Vilniaus oro uosto aerodromo atnaujinimo projektas. Trejus metus trukusios rekonstrukcijos metu buvo atnaujinti ir įrengti nauji orlaivių riedėjimo takai, įdiegti įvairūs aplinką tausojantys sprendimai, kurie taip pat prisideda prie ACA programos norimų pasiekti tikslų.
