Kaip nurodoma antradienį išplatintame pranešime, nauja darbo apmokėjimo sistema buvo pateikta profesinei sąjungai kaip pasiūlymas, kuris padėtų gerinti darbo sąlygas esamiems darbuotojams ir į bendrovę pritraukti naujų vairuotojų.
Vilniaus viešojo transporto profesinė sąjunga teigia, kad sprendimas keisti sistemą su ja nederintas ir vertintinas kaip „viešųjų ryšių akcija“, o bendrovė nesilaiko su darbuotojų atstovais pasiektų susitarimų siekiant išvengti streiko.
Šiuo metu, VVT teigimu, trūksta apie 200 viešojo transporto vairuotojų.
Atlyginimas VVT darbuotojams bus keliamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybai padidinus finansavimą ir skyrus papildomus 3,2 mln. eurų darbo užmokesčio fondui.
Įmonė, remdamasi šių metų antrojo ketvirčio duomenimis, nurodo, kad pagal siūlomą darbo apmokėjimo sistemą vairuotojų vidutinis atlyginimas pakiltų nuo 1724 eurų prieš mokesčius iki 1952 eurų, o kitų darbuotojų – nuo 1716 iki 1888 eurų prieš mokesčius.
„Kuriant darbo apmokėjimo sistemą buvo pasitelkta darbuotojų nuomonė. Dauguma darbuotojų pritarė, kad sistema turi būti aiškesnė, su mažesniu priedų skaičiumi. Kita vertus, darbuotojams buvo svarbu, kad didėtų valandinis atlyginimas, būtų atsižvelgta į jų darbo stažą, darbo sudėtingumą, pertrauktą grafiką. Objektyviai įvertinome ir dalį priedų palikome, o kitus perkėlėme į bazinį atlyginimą“, – sako VVT direktorius Darius Aleknavičius.
Bendrovės vadovo teigimu, nauja apmokėjimo sistema užtikrins vienodas sąlygas visiems darbuotojams ir daugiau teisingumo visų darbuotojų atžvilgiu.
Motyvacinis priedas už darbo kokybę
Siekiant suteikti darbuotojams didesnę motyvaciją bei didinti viešojo transporto paslaugų kokybę vilniečiams, naujoje darbo apmokėjimo sistemoje siūloma keisti darbo vertinimo tvarką. Ji bus paremta išlaikant įprastus vertinimo kriterijus, pavyzdžiui, punktualumas, saugumas, kokybiškas keleivių aptarnavimas.
„Pagal naują tvarką puikiai savo darbą atliekantiems vairuotojams mėnesinė priemoka numatyta virš 250 eurų. Norime, kad nauja tvarka labiau motyvuotų mūsų vairuotojus, todėl bus atsisakyta „baudimo“ praktikos, kuomet už pažeidimus būdavo vykdomi išskaitymai iš atlyginimo“, – sako VVT personalo ir žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė Greta Jezukevičienė.
VVT darbuotojams galios papildomos naudos, tokios kaip draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, išmokos gimus vaikui, galimybė nemokamai pasiskiepyti nuo virusinių ligų, sveikatingumo skatinimo priemonės.
Be to, atsižvelgiant į darbo stažą, skiriamos ir papildomos kasmetinės atostogos, kasmėnesiniai priedai prie darbo užmokesčio. VVT švenčių proga ilgamečius ir kokybiškai dirbančius darbuotojus apdovanoja piniginėmis premijomis už lojalumą ir puikius darbo rezultatus.
Bendrovė taip pat pranešė nuo lapkričio 10 proc. padidinusi atlyginimus. Tai buvo viena iš profsąjungos sąlygų gegužę, kurią įgyvendinus ji sutiko atšaukti neterminuotą streiką.
Profsąjunga: siūlymas nesuderintas
VVT profesinės sąjungos vadovas Algirdas Markevičius tvirtino, kad rugsėjo 30-ąją ketinimų protokole dėl streiko stabdymo sutarta, kad darbuotojų darbo užmokestis bus didinamas pagal lapkričio 1-ąją galiojančią darbo apmokėjimo sistemą. Jis pabrėžia, kad tuomet nebuvo jokio susitarimo, kad atlyginimai bus didinami tik susitarus dėl naujos sistemos.
„Bendrovė praėjus mėnesiui nuo sutarto darbo užmokesčio padidinimo atsisako vykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus ir didinti darbo užmokestį pagal lapkričio 1-ąją galiojančią darbo apmokėjimo sistemą“, – BNS teigė A.Markevičius.
Anot jo, bendrovės vadovybė derybose elgėsi nekonstruktyviai, o tą yra konstatavę ir teismai.
„Bet tenka apgailestauti, kad ir toliau bendrovės vadovybė nenori konstruktyviai spręsti streiko reikalavimų ir netgi laikytis savo pačios pasirašyto susitarimo. Bendrovės teiginiai, kad nauja darbo apmokėjimo sistema padėtų gerinti darbo sąlygas esamiems darbuotojams ir į bendrovę pritraukti naujų vairuotojų vertintini kaip viešųjų ryšių akcija“, – sakė A.Markevičius.
Profesinės sąjungos vadovas kaltina VVT administraciją, jog per pastaruosius metus bendrovę paliko „šimtai vairuotojų ir kitų administracijos darbuotojų“ dėl prastos darbo santykių kultūros, darbuotojų teisių nesilaikymo ir prastų sąlygų.
Rengti streiką profesinės sąjungos ketino prieš metus, tačiau tai padaryti trukdė ginčai teismuose ir valstybėje įvesta nepaprastoji padėtis.
Gegužę Vilniaus apygardos teismas galiausiai leido streikuoti užtikrinant pusę paslaugų, o kliūčių dėl nepaprastosios padėties neliko nuo rugsėjo vidurio šiam teisiniam režimui ėmus galioti tik pasienyje.
