Pasak LTG grupės generalinio direktoriaus Egidijaus Lazausko, tai, kad tokio lygio vadovų susitikimas vyksta Vilniuje, yra ne tik garbė, bet ir įpareigojimas sutelkti dėmesį į mūsų regionui rūpimas temas. „Patogus ir greitas susisiekimas traukiniais su Europa atvers didesnes ekonomines ir kultūrines galimybes.
Kasmet stebime keleivių augimą, tai mus skatina veikti dar ryžtingiau ir greičiau. Integruotas ir tvirtas geležinkelių tinklas, ypač rytiniame Europos Sąjungos pasienyje, užtikrins saugumą ir stabilumą, kuris šiuo metu ypač reikalingas. Bet pirmiausia, mes visi turime susitelkti ir vienu balsu kalbėti su sprendimo priėmėjais, kad būtų suteikta visa būtina parama ir investicijos, reikalingos pasiekti šių tikslų“, – tęsia E.Lazauskas.
Susitikime, kuriame dalyvavo 60 vadovų iš visos Europos, aptarta esama geležinkelių padėtis ir ilgalaikė keleivių vežimo strategija, glaudžiai susijusi su bendra Europos Sąjungos darnaus ir tvaraus judumo politika.
„Organizuoti Keleivių vežimo bendrovių vadovų susitikimą Vilniuje mums yra garbė. Tikiu, kad šis susitikimas taps dar vienu žingsniu tvaresnio judumo Europoje link. Visgi, norėdami pasiekti šiuos tikslus, turime tinkamai susidėlioti prioritetus ir sutelkti visą galimą paramą“, – kalbėjo „LTG Link“ generalinė direktorė Kristina Meidė.
Susirinkę dalyviai pritarė Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen raginimui sukurti Europos greitojo geležinkelio tinklą, kuris turi ypač didelės reikšmės tvaraus transporto plėtrai. Tokio tinklo socialinius, ekonominius ir aplinkosauginius pranašumus išryškino geležinkelių bendrovių ir CER atliktas tyrimas. Jame pabrėžiama, kad norint pasiekti Europos Sąjungos iškeltus klimato kaitos tikslus, būtina investuoti į tarpvalstybinį susisiekimą.
Siekdami gerinti tarptautinio susisiekimo geležinkeliais paslaugas Europoje, įmonių vadovai dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą diegti bendrą Europos geležinkelių sistemą, apjungiančią tiek traukinių tvarkaraščius, tiek bilietų pardavimą, tiek klientų aptarnavimą. Planuojama, kad tokia sistema galėtų pilnai veikti jau 2030 m.
Taip pat buvo aptarta geležinkelių pajėgumų tema, akcentuojant glaudų tarptautinį keleivių vežėjų, krovinių gabenimo įmonių ir infrastruktūros valdytojų bendradarbiavimą, kad būtų veiksmingiau naudojama ir valdoma geležinkelių infrastruktūra visoje Europoje.
Dalyviai taip pat pritarė, kad iki 2030 m. reikia užbaigti likusias transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) atkarpas. Tokie projektai kaip „Rail Baltica“, kuris integruos Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą, yra būtini siekiant patenkinti ES darnaus judumo tikslus ir skatinant ekonominę plėtrą.
