„Numeris vienas kliūtis yra skrydžių trūkumas vadovams, sprendimų priėmėjams taip reikalingomis skrydžių kryptimis. Uždavus klausimą, kur, visada atsakymas būna vienareikšmis – Londonas“, – rezoliuciją pristatęs miesto meras Remigijus Šimašius pabrėžė, kad oro linijos, skraidinančios į prie Londono esančius oro uostus, nėra tinkamos vadovams skraidyti. Prioritetas, mero teigimu, Sičio, Hitrou arba Gatviko oro uostai.
Tokiai rezoliucijai Vilniaus miesto taryba pritarė.
2016–2017 metais dėl patogaus skrydžio Vilnius–Londonas–Vilnius nebuvimo sostinė prarado 4 didelius užsienio investuotojus.
Rezoliucijoje numatoma, kad savivaldybė kasmet skirs 700 tūkst. eurų naujo maršruto rinkodarai. Rezoliucijoje rašoma, kad 2016–2017 metais dėl patogaus skrydžio Vilnius–Londonas–Vilnius nebuvimo sostinė prarado 4 didelius užsienio investuotojus. Dokumente teigiama, kad jie per penkerius metus iš viso būtų sukūrę apie 3700 darbo vietų ir sumokėję 36 mln. eurų vien su darbo santykiais susijusių mokesčių.
Savivaldybės Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Vincas Jurgutis naujienų agentūrai BNS yra sakęs, kad šiuo metu vyksta derybos dėl skrydžio su „British Airways“.
„Šiuo atveju, Lietuvos oro uostai šnekasi su „British Airways“, veda derybas, Susisiekimo ministerija gali prisidėti 200 tūkst. eurų, daugiau prisidėti galimybės neturi, Lietuvos oro uostai žada sumažinti mokesčius minimaliai, bet to, kad „British Airways“ atidarytų reisą, neužtenka“, – siūlymą argumentavo V.Jurgutis.
Lėktuvas iš Vilniaus oro uosto turėtų skristi į Londono Sičio, Hitrou arba Gatviko oro uostus. Dokumente teigiama, kad esami skrydžiai į Lutono ir Stanstedo oro uostus investuotojams yra nepriimtini ir nepatogūs, o aviakompanijos šio klausimo nesprendžia.
Savivaldybė prognozuoja, kad tokia nauja kryptis per metus galėtų patirti apie 2 mln. eurų nuostolių.
Prognozuojama, kad, atidarius naują kryptį į Londono Sičio oro uostą, per metus į Lietuvą papildomai atvyktų beveik 3 tūkst. turistų, kurie Vilniuje išleistų beveik 1,3 mln. eurų.
„Sukūrus 2750 naujas darbo vietas (iki 2021 m) per metus Vilniaus miestas gautų papildomai 2,7 mln. eurų vien iš tiesioginių su darbo santykiais susijusių mokesčių. Iš viso per tris metus iš naujai sukurtų darbo vietų ir atvykusių turistų miestas gautų 6,45 mln. Eur, atsirastų galimybė pritraukti naujų investicinių projektų ir turistų“, – dokumente rašoma, kad šiemet yra 5 dideli investiciniai projektai, kuriems svarbi ši kryptis, ir kurie padėtų sukurti beveik 3 tūkst. naujų darbo vietų.
Kliuvo už „Air Lituanica“ uždarymą
Savo pirmtako Artūro Zuoko sukurtas miesto avialinijas „Air Lituanica“ uždaręs R.Šimašius sulaukė klausimo, ar tuomet nepadarė klaidos.
Nedrįstu ginčyti ir neigti sprendimo, gal jis ir tikrai bus naudingas. Bet noriu paklausti, ar tai buvo jūsų asmeninė politinė klaida, kai taip drąsiai ir ryžtingai likvidavote „Air Lituanica“? Šiandien vienas skrydis kainuos 700 tūkst. eurų, – mero klausė Algis Čaplikas.
„Nedrįstu ginčyti ir neigti sprendimo, gal jis ir tikrai bus naudingas. Bet noriu paklausti, ar tai buvo jūsų asmeninė politinė klaida, kai taip drąsiai ir ryžtingai likvidavote „Air Lituanica“? Šiandien vienas skrydis kainuos 700 tūkst. eurų“, – mero klausė Algis Čaplikas.
Meras tikino, kad tuo metu nebuvo galimybės kompaniją išgelbėti, neaukojant kitų miesto interesų.
„2,1 mln. eurų per trejus metus yra suma, kurios „Air Lituanicai“ būtų užtekę vos dviem mėnesiams. „Air Lituanica“ būtent ir neskraidė į nė vieną šių oro uostų. Mokėjome brangiau už tai, ko mums reikia mažiau“, – kalbėjo meras.
Čia įsikišo ir buvęs miesto meras A.Zuokas. Pasak jo, rezoliucija yra tik politinė deklaracija, neįpareigojanti administracijos, ruošiant biudžetą, numatyti jame šiai paramai reikalingas lėšas.
„Kodėl nepateiktas normalus trijų metų investicinis planas, kuris taptų dokumentu, įpareigojančiu administraciją planuoti minėtą sumą? Tai, kad pateikta, yra tik politinis viešųjų ryšių pirstelėjimas“, – klausė A.Zuokas.
R.Šimašius atkirto, kad kol kas, kol nėra aišku, ar skrydis į Londoną bus, nėra ir prasmės įpareiogti administraciją ieškoti biudžete tokių lėšų.
„Ta suma sukuria didelę tikimybę, bet savaime negaratuota, kad ją skrydį turėsime“, – aiškino meras.
A.Čaplikas taip pat klausė, kodėl pasirinktas būtent Londonas? Jis priminė, kad Didžioji Britanija netrukus pasitrauks iš Europos Sąjungos.
„Būtų dar geriau, jeigu atsirastų tiesioginiai skrydžiai į San Fransiską ir Niujorką. Po „Brexit“ galime tikėtis, kad dalis tų centrų iškeliaus į kitus miestus. Bet Londonas liks vienu pagrindinių centrų pasaulyje, kuriuo negali pasigirti nei Berlynas, nei Paryžius“, – kalbėjo meras.
Tikisi tradicinę įmonę rasti per metus
Tris tarptautinius šalies oro uostus valdančios valstybės įmonės Lietuvos oro uostai komercijos direktorė Jūratė Baltrušaitytė BNS tvirtino, jog išlieka galimybė, kad tradicinę oro linijų kompaniją maršrutui Vilnius-Londonas pavyks pritraukti iki kitų metų vasaros sezono.
„Iš mūsų pusės, kas vyksta su tradicinio vežėjo skrydžiu Londono kryptimi, tai tokios krypties inicijavimas yra pagrindinis prioritetas. Žinome apie krypties reikalingumą. Dirbame su keletu oro linijų kompanijų. Ši kryptis sudėtinga, nes Londono oro uostai yra užpildyti, tai mūsų rinkai parodyti tvarumą ir įrodyti krypties potencialą reikia įdėti daug pastangų“, – kalbėjo J.Baltrušaitytė.
Ji negalėjo įvardyti oro linijų kompanijų pavadinimų, bet sakė, jog kalbamasi ne tik su Didžiosios Britanijos vežėjais. J.Baltrušaitytė pridūrė, kad Vilniaus savivaldybės pagalba rinkodarai būtų naudinga.
„Jeigu turėtume paramą savivaldybės, didinant Vilniaus žinomumą ir skatinant tos krypties žinomumą, tai irgi būtų didelė parama, dėliojant oro linijų kompanijai visos krypties kaštų ir galimos naudos krepšelį“, – tvirtino J.Baltrušaitytė.
Šiuo metu į Londoną iš Vilniaus, Kauno ir Palangos skraidina tik pigių skrydžių įmonės – Vengrijos „Wizz Air“ ir Airijos „Ryanair“. Tradicinės oro linijų kompanijos, pavyzdžiui, „British Airways“, tiesioginis skrydis tarp Vilniaus ir Londono yra prioritetinė Lietuvos oro uostų kryptis, kurią bandomą sukurti jau ne vienus metus.
Pernai rugsėjį Lietuvos oro uostai pradėjo siūlyti 1 mln. eurų tiesioginių skrydžių plėtrai. Viena bendrovė gali tikėtis iki 200 tūkst. eurų paramos, jei pasiūlys naujų maršrutų Lietuvos keleiviams svarbiomis kryptimis arba didins skrydžių dažnį.
