Šis žingsnis buvo būtinas siekiant apginti Vokietijos „užsienio ir saugumo politikos interesus“, per eilinę spaudos konferenciją Berlyne žurnalistams pareiškė užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Christoferis Burgeris.
O susisiekimo ministerijos atstovė spaudai pridūrė, kad Federalinės aviacijos tarnybos (LBA) pareigūnai Teherane įsikūrusiai oro bendrovei „Mahan Air“ nusiuntė pranešimą apie tai, kad nuo pirmadienio yra sustabdytas bendrovei išduoto leidimo vykdyti skrydžius iš ir į Vokietiją galiojimas.
Antra pagal dydį Irano oro vežėja „Mahan Air“, kurią šalyje lenkia tik „Iran Air“, kas savaitę vykdė po keturis skrydžius iš Teherano į Vokietijos Diuseldorfo ir Miuncheno miestus ir atgal.
Vašingtonui pareiškus, kad oro bendrovė esą teikia techninę ir materialinę paramą elitiniam Irano revoliucinės gvardijos būriui „Quds Force“, „Mahan Air“ 2011 metais buvo įtraukta į JAV oro vežėjų „juodąjį sąrašą“.
O JAV iždas yra pagrasinęs įvesti sankcijas šalims ir bendrovėms, kurios 31-am bendrovės orlaiviui suteiks nusileidimo teises ar teiks tokias paslaugas kaip, pavyzdžiui, keleivių maitinimas skrydžio metu.
Visgi nuo tada, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas nusprendė pasitraukti iš 2015 metais pasirašyto Irano branduolinio susitarimo, pagal kurį, Teheranui sutikus sustabdyti savo branduolinę programą, buvo atšauktos tam tikros sankcijos, Briuselis ir Vašingtonas neranda sutarimo, kaip reikėtų elgtis su Iranu.
„Destabilizuojanti veikla“
URM atstovas spaudai Ch.Burgeris pabrėžė, kad Vokietija nori „palaikyti“ susitarimą ir „atlikti savo vaidmenį išlaikant ekonominius santykius su Iranu“.
„Tačiau mes visada tvirtinome, jog destabilizuojanti Irano veikla [Artimųjų Rytų] regione ir Irano balistinių raketų programa yra nepriimtinos“, – pridūrė jis.
„Be to, neseniai atsirado Irano slaptųjų tarnybų veiklos ES valstybėse ženklų“, – pažymėjo Ch.Burgeris.
Kiek anksčiau šį mėnesį ES paskelbė sankcijas Irano saugumo tarnyboms ir dviem jų vadovams, kuriuos ji kaltina prisidėjus prie Teherano kritikų žmogžudysčių ir planuotų išpuolių prieš šiuos asmenis Nyderlanduose, Danijoje ir Prancūzijoje.
Pagal Briuselio nustatytas priemones, be kita ko, buvo įšaldytos Irano žvalgybos ministerijos ir atskirų pareigūnų lėšos ir finansinis turtas, tačiau jos nėra taikomos jokioms bendrovėms.
JAV ambasadorius Vokietijoje Ričardas Grenellas, kuris yra artimas D.Trumpo sąjungininkas, palankiai įvertino Berlyno sprendimą.
„Mahan Air“ į įvairias vietas užsienio šalyse yra skraidinusi teroristus, ginklus, įrangą ir lėšas, kad palaikytų Irano teroristams talkinančias grupuotes“, – pareiškė jis ir pridūrė, kad oro bendrovė yra naudojama „remti Basharo al Assado režimą Sirijoje“.
Vos atvykęs dirbti į Vokietiją, R.Grenellas Vokietijos įmonėms ėmė daryti neįprastai didelį spaudimą sankcijų Iranui klausimu.
Tokios bendrovės kaip geležinkelių operatorė „Deutsche Bahn“, telekomunikacijų bendrovė „Deutsche Telekom“, automobilių gamintojos „Mercedes-Benz“ patronuojančioji bendrovė „Daimler“ ir pramonės grupė „Siemens“ jau pareiškė, kad nutrauks veiklą Irane.
O praėjusią savaitę Vokietijos institucijos pranešė suėmusios Vokietijos ir Afganistano karinį patarėją, kuris įtariamas šnipinėjimu Iranui.