„Planas yra esminis, kad būtų galima šitame ruože pradėti „Via Baltica“ darbus“, – trečiadienį posėdyje sakė susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.
„Yra tam tikri nesutarimai su tam tikromis verslo grupėmis, bet siūlome (planą – BNS patvirtinti), kadangi pirmiausiai yra viešasis interesas, ir tai yra svarbu“, – pridūrė jis.
J.Narkevičiaus teigimu, projekto vertė gali siekti 370-435 mln. eurų, jis bus finansuojamas Kelių priežiūros programos lėšomis.
„Yra dvi alternatyvos šio projekto (.,..) – pagal šios dienos kainą, alternatyva būtų apie 435 mln. eurų. Jei būtų kita alternatyva, žiūrint nuo tų projektinių išsidėstymų, tai būtų apie 370 mln. eurų“, – posėdyje sakė ministras.
Automobilių kelių direkcijos vadovo Vitalijaus Andrejevo teigimu, tikimasi, jog kaina bus mažesnė.
Kelių direkcija trečiadienį BNS nurodė, kad preliminariais skaičiavimais, projektas kainuos apie 300 mln. eurų.
Rekonstrukcijos darbus planuojama pradėti 2022 metais, baigus žemės paėmimo procedūras ir pasirinkus rangovus, o juos baigti ketinama iki 2025-ųjų pabaigos.
Iš savininkų reikės paimti 745 žemės sklypus arba jų dalis, iš jų 415 yra Marijampolės rajone, 330 – Kalvarijoje.
Šiame „Via Baltica“ ruože esančios degalinės kritikavo specialųjį planą, nes jame nenumatyti tiesioginiai įvažiavimai į degalines. Kelių direkcija tvirtina, kad „Via Baltica“ ruožas bus paverstas automagistrale, todėl padidinus leistiną greitį iki 130 kilometrų per valandą tiesioginiai įvažiavimai į degalines yra neįmanomi.
Degalinių tinklų „Emsi“ ir „Alauša“ valdytojai dėl rekonstrukcijos specialiojo plano kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Pastarasis „Emsi“ ir „Alaušos“ prašymus atmetė, tačiau sprendimas dėl „Alaušos“ dar nėra įsigaliojęs.
Tarptautinė magistralė „Via Baltica“ keturių juostų keliu turėtų sujungti Taliną, Rygą, Kauną ir Varšuvą. Ja iš Vakarų Europos per Lenkiją važiuoja daug krovininio transporto.
Rekonstravus ruožą nuo 56,83 iki 97,06 km leistiną greitį jame ketinama padidinti iki 130 kilometrų per valandą, panaikinti visas vieno lygio sankryžas ir nuovažas, atskirti tranzitinį ir vietinį transportą, sankryžas rengti tarp jų išlaikant 5 kilometrų atstumą, įgyvendinti aplinkosaugos reikalavimus.
Bendras „Via Baltica“ ilgis Lietuvoje yra 274 kilometrai, projektui suteiktas ypatingos valstybinės svarbos statusas.
