Ministrų kabinetas trečiadienį posėdyje turėtų spręsti, ar pritarti 37 Seimo narių parengtam Metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektui su kai kuriomis pastabomis.
Vyriausybės nutarimą parengusi Susisiekimo ministerija siūlo įstatyme aiškiai apibrėžti, kokia transporto rūšimi būtų laikomas metropolitenas, tikslinti nuostatas dėl projekto pripažinimo valstybei svarbiu ekonominiu projektu, taip pat atsisakyti galimybės perduoti valstybei projektų vykdymą, nes keleivių vežimas yra savivaldybių funkcija.
Anot ministerijos, derėtų nustatyti maksimalią galimą koncesijos sutarties trukmę, apibrėžti, kad tuomet, kai įgyvendinant koncesiją dalyvauja valstybei, turtas perduodamas valstybės nuosavybėms, o jei dalyvauja savivaldybė – jos nuosavybėn.
Vyriausybė dar pernai balandį palaikė Susisiekimo ministerijos siūlymą neatmesti metro idėjos, tačiau jos teisinis reglamentavimas pripažintas netinkamu. Tuo metu premjeras Algirdas Butkevičius teigė, kad metro idėja yra utopija.
Visiškai atmesti metro idėją pernai balandį siūlė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, kurios nuomone, trūksta lėšų dviračių takams, gatvėms ir keliams tvarkyti, nekalbant apie kur kas didesnius investicijų projektus.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra vetavusi Metropoliteno koncesijos įstatymą, tuo metu jo autoriai sako, kad Vilniuje nusprendus tiesti metro, būtų atvertas kelias šimtų milijonų eurų vertės užsienio investicijoms.
Metro sąjūdžio valdybos pirmininkas Juozas Zykus yra sakęs, kad 7 kilometrų ilgio metro statyba kainuotų apie 300 mln. eurų. Pasak jo, metro galėtų būti pastatytas per 30 metų.
