Projekte nurodoma, kad Pauosčio kelyno ir Draugystės geležinkelio stoties plėtra gali kainuoti apie 80 mln. eurų, mazgo plėtrą būtų galima užbaigti iki 2030 metų. Projekto rengėjai teigia, kad iškėlus krovinius iš Klaipėdos centrinės stoties sumažėtų triukšmas ir oro tarša.
Stoties pertvarkos planai susiję su viena iš beveik 20-ties miesto valdžios sąlygų uostui – mažinti krovinių srautus per centrinę geležinkelio stotį ir mieste esantį kelyną. Šios sąlygos iškeltos pernai patvirtintam uosto bendrajam planui, numatančiam Melnragėje statyti išorinį giliavandenį uostą.
Susisiekimo ministerija teigia, kad prognozuojant konteinerinių krovinių Klaipėdos uoste augimą būtina gerinti uosto sąveiką su geležinkelių transportu.
Ministerija nurodo, jog, 2019 metų duomenimis, geležinkeliais atvežama ir išvežama 61,5 proc. visų krovinių Klaipėdos uoste, tačiau konteinerių daugiausia vežama kelių transportu – geležinkeliais pervežamų konteinerių dalis sudarė tik 12 proc.
Be to, Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniuose yra numatyta iki 2030 metų laipsniškai mažinti krovinių srautus centrinėje stotyje, ją paliekant tik keleivių pervežimams. Norint iškelti krovinius iš centrinės stoties, reikalinga Pauosčio kelyno ir Draugystės geležinkelio stoties plėtra, teigia ministerija.
Pagal planą, iš centrinės stoties į Draugystės stotį būtų iškeltas lokomotyvų cechas, kuro bazė/terminalas, pagalbinio traukinio stovėjimo vieta ir susijusi infrastruktūra, specialiųjų geležinkelių riedmenų priežiūros bazė.
Taip pat numatoma, kad infrastruktūros komplektavimo bazė būtų iškelta į Kretingsodį, skirstymo kalnelis su prekinių traukinių manevravimu – į Pauostį.
Susisiekimo ministerijos projektą kritikuoja Klaipėdos bendruomenių asociacija, kuri teigia, kad vykdymo terminai paminėti tik aptakiai, taip pat neaiškiai išdėstyta plėtros apimtis, susijusi su antruoju geležinkelio infrastruktūros plėtros etapu, kuris yra sietinas su planu vystyti išorinį giliavandenį uostą Melnragėje.
Dėl šios priežasties asociacija prašo pateikti visą paskelbtų planavimo darbų programą, įskaitant iki 2030 metų planuojamus traukinių srautų pokyčius Pauosčio kelyne ir Draugystės stotyje.
Penktadienį prie Klaipėdos savivaldybės buvo surengtas piketas, kuriame žmonės piktinosi, kad dėl geležinkelių infrastruktūros plėtros reikės iškirsti apie 30 hektarų pajūrio miško.
Klaipėdos savivaldybė išplatino pranešimą, kuriame pabrėžiama, kad vietos valdžia laikosi pozicijos, kad transporto koridoriaus klausimą „reikia spręsti ne beatodairiškai kertant miškus, o kompleksiškai įvertinant ne tik geležinkelio, bet ir visą sausumos bei vandens transporto infrastruktūros įrengimo bei plėtros sistemą“.
„Dabar pradedami raškyti pirmieji skuboto uosto Bendrojo plano tvirtinimo iš jėgos pozicijų, neatsižvelgiant į miesto savivaldybės Tarybos, miesto bendruomenės nuomonę, vaisiai. Vis dėlto pasitikėjimo įkvepia faktas, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ girdi miesto poziciją ir, tikiuosi, padarys viską, kad būtų išvengta Girulių miško aukos geležinkelio plėtrai“, – sako Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.
„Girulių miškas – ne vieta geležinkeliui plėsti. Miestas skatina investicijas, bet ši kaina mums nepriimtina net ir su „saldainiuku“ – pažadu sumažinti geležinkelio transportą miesto centre“, – panešime spaudai cituojamas savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.
Projekte nurodoma, kad jį priėmus bus pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai.
Pagrindinė Klaipėdos stotis užima 41 hektaro teritoriją tarp Priestočio, Kretingos, Klevų, Liepų gatvių. Šalia miesto centro esančioje stotyje yra krovinių paskirstymo „kalnelis“, lokomotyvų remonto depas, kuro užpildymo bazė, keleivinių traukinių stotis, administraciniai pastatai.
