Tokių atvejų per pastaruosius metus kone padvigubėjo, o šioms „piktžolėms” transporto sektoriaus „darže” įsišaknyti leido dirbtinai sukurtos įstatyminės spragos. Dabar transporto sektorių supa eilė problemų, nors viską pakeistų paprasčiausias požiūris – išsprendus vieną problemą, iškart galima atsikratyti ir daugumos kitų.
Paradoksali situacija
Vadinamų „pašto dėžučių“ problema – įmonių, kurios neturi krovininių automobilių ir pernuomoja vairuotojus iš trečiųjų šalių užsienio šalims, su laiku darosi tik didesnė. Ir nepaisant to, kad apie vilkikų vairuotojų „nuomos” problemą, transporto sektoriui atstovaujančios organizacijos bei asmenys kalbėjo dar prieš gerus metus.
Jau tuomet buvo sakoma, kad vyrauja visiška nelygybė ir laikinojo įdarbinimo įmonėms, kurios „nuomoja” vairuotojus veikti yra per daug paprasta.
Priešingai, nei daugumos licencijuotų transporto įmonių, „pašto dėžučių“ niekas detaliau netikrina. Nežiūrima, ar tokie verslai turi pakankamą finansinį pajėgumą, jiems nereikia įsipareigoti bankams perkant brangiai kainuojančius šiuolaikinius vilkikus, kuro tiekėjams, servisams ir t.t. Taip pat, kiek turi transporto priemonių, ar yra laikomasi ES norminių aktų, mobilumo paketo reikalavimų reglamentuojančių krovinių bei keleivių vežimo veiklą ir t.t.
Šiuo atveju turime tikrų tikriausią paradoksą, kadangi laikinojo įdarbinimo įmonės nuomodamos vairuotojus užsienio šalims žlugdo sėkmingą ir sklandžią transporto sektoriaus veiklą, tačiau įstatymiškai tarsi nieko ir nepažeidžia.
Kodėl taip yra? Nes iš užsieniečių teisinės padėties įstatymo prieš metus buvo panaikinta nuostata, kad trečiųjų šalių piliečiams draudžiama dirbti pagal laikinojo įdarbinimo sutartį. Nuostata panaikinta statybos įmonių ir kitų verslų atstovų pastangomis, nes jiems važiuojant į užsienį vykdyti užsakymus buvo negalima išsivežti ten dirbti trečiųjų šalių darbuotojų.
Nepaneigsi, tam tikriems verslams užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostatų koregavimas buvo labai naudingas. Tik, deja, jos pakoreguotos detaliau nepasitarus su visomis pusėmis, kurioms darbuotojai iš trečiųjų šalių yra aktualūs.
Konkrečiau, nepasitarta su institucijomis, kurios kontroliuoja licencijuojamą kelių transporto veiklą. Tad Lietuvos transporto sektoriuje dabar vyrauja chaosas.
Situaciją dar labiau keista padaro faktas, kad pagal Europos parlamento (EP) ir Tarybos reglamento nuostatas, vežėjai įdarbinę vairuotojus, kurie nėra ES piliečiai, privalo gauti nustatytos formos vairuotojo liudijimus.
Tačiau, kai į Lietuvos įmones įdarbinti trečiųjų šalių piliečiai, turėdami tokius liudijimus, užsiima tarptautinių krovinių vežimu dirbdami užsienio įmonėse, kurioms tie liudijimai nepriklauso, EP ir Tarybos nuostatos pažeidžiamos.
Gaunasi taip, jog Lietuvoje įstatymai nepažeidžiami, tačiau nepaisoma tarptautiniu mastu įtvirtintų nuostatų.
Chaosas sukelia grandininę reakciją, tačiau išeitis yra
Ne veltui kalbant apie šalies transporto sektoriui skausmingą situaciją iškart pabrėžiau, jog išsprendus vieną problemą, galima greičiau atsikratyti ir daugumos kitų. Juk klestint vairuotojų „nuomai“, susidaro labai nemaloni grandininė reakcija.
Dėl trečiųjų šalių vairuotojų „nuomos“ užsienyje veikiančioms įmonėms, deginamos transporto sektoriui labai svarbios darbuotojų iš trečiųjų šalių kvotos, sąžiningos Lietuvos transporto įmonės praranda dalį potencialiai pas jas galinčių dirbti svarbių vairuotojų, investicijas į vairuotojų apmokymus, neturi galimybės veikti visu pajėgumu. Tokiu atveju prarandamas konkurencingumas, neuždirbamos pajamos bei nesumokami mokesčiai į valstybės biudžetą.
Be to, transporto įmonėms nepagrįstai žeriama kritika dėl didelės darbuotojų kaitos.
Laimei, transporto sektoriui skaudi problema nėra neišsprendžiama. Pakanka, jog užsieniečių teisinės padėties įstatyme atsirastų nuostata, kuri pabrėžtų, kad „trečiųjų šalių piliečiai gali dirbti pagal laikinojo įdarbinimo sutartį, išskyrus licencijuotą kelių transporto ir keleivių vežimo veiklą”.
Apie tai jau diskutuota Migracijos departamente neseniai vykusioje apskritojo stalo diskusijoje, kur dalyvavo vežėjų organizacijų, valstybinės darbo inspekcijos (VDI), Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA), Susisiekimo ministerijos atstovai.
Tik jei norime produktyvumo, svarbiausia, kad diskusijos nebūtų vienkartinis blykstelėjimas, o visos institucijos, tokios kaip LTSA, Migracijos departamentas, Sodra, VDI ir toliau glaudžiai bendradarbiautų.
Yra sakoma, jog vangiai sprendžiama problema gali virsti milžiniška ir nesulaikoma sniego gniūžte. Tad kam leisti didėti „pašto dėžučių“ problemai transporto sektoriuje, jeigu ėmęsi nedelsiant ją spręsti, galėtume kartu išvengti ir daugumos kitų problemų? Jei nesusiimsime dabar, vėliau iš nemalonios situacijos išsikapstyti gali būti jau per sunku.
