Lietuviai yra kainoms jautrūs skraidytojai, tačiau ir jų įpročiai pasikeitė – kaip ir kitur Europoje, taip ir mūsų šalyje per dešimtmetį sumažėjo „emigracinių“ skrydžių – profesionalų vadinamų VFR (angl. visiting friends and relatives) – ir padaugėjo atostoginių skrydžių paklausa, interviu 15min teigė E.Jeckel.
Tiesa, nors Lietuva, anot pašnekovės, išlieka tarp svarbių „Wizz Air“ rinkų, netolimoje ateityje plėtra čia greičiausiai bus lėtesnė nei kitur.
„Taip yra dėl trijų dalykų. Vienas iš jų akivaizdus – rinkos dydis. Tai nėra rinka, į kurią galime paskirti 10–15 orlaivių, nemanau, kad tai būtų naudinga nei mums, nei rinkai.
Kitas dalykas, kurio mums tikrai trūksta ir kas iš tikrųjų buvo labai svarbu jums, tai Ukraina. Skrydžiai į Lvivą ir Kyjivą sudarė beveik pusę [iš Lietuvos skraidančių] lėktuvų vietų, ir šis rodiklis tikriausiai būtų dar padidėjęs, jei ne vykstantis karas“, – kalbėjo E.Jeckel.
Trečiuoju veiksniu ji įvardijo nuo sausio pakeltus Vilniaus oro uosto įkainius. Visgi didesnės plėtros Kaune bendrovė taip pat nemato, kadangi sostinė išlieka patraukliausia kryptimi, o į Palangos oro uostą grįžimo galimybę nulems paklausa.
Pašnekovė taip pat atskleidė, kad Lietuvai ateityje gali pristatyti naują produktą – savotišką skrydžių prenumeratą, kuri suteiktų jos turėtojui vieną skrydį kiekvieną mėnesį.
