„Šie rodikliai parodo, kokią dalį nuvažiuojamo atstumo transporto įmonės įveikia tuščiais vilkikais. Iš Statistikos departamento pateiktų duomenų matyti, kad kasmet nuvažiuojami vis ilgesni atstumai be krovinių. Tikėtina, kad šis rodiklis šiek tiek didės ir 2021 metų bendroje statistikoje“, – BNS sakė Z.Buivydas.
Lietuvos transporto įmonių vilkikų reisai be krovinių 2020 metais sudarė 17 proc. visų važiavimų, rodo Eurostato duomenys. Šalies viduje tokie reisai sudarė 37 proc., o tarptautiniuose maršrutuose – apie 14 proc.
„Linavos“ vadovas pabrėžia, jog tuščių kelionių dalis augs dėl naujų Mobilumo paketo reikalavimų, pagal kuriuos kas 8 savaites reikės grąžinti vilkikus į registracijos šalį, taip pat ir dėl kabotažo tvarkos sugriežtinimo.
„Reikalavimai grąžinti vilkikus į registracijos šalį automatiškai užprogramuoja tuščių reisų skaičių, nes Lietuva nėra tokia didelė šalis, kad galima būtų vežti krovinius į ją ir iš jos. Dėl kabotažo sugriežtinimo irgi labai padaugės tuščių reisų tarptautiniu mastu. O apie įtaką gamtai, vadinamąjį žaliąjį kursą net neverta ir kalbėti. Gaila, kad ES politikai apie tai net nesusimastė priimdami Mobilumo paketą“, – sakė Z.Buivydas.
Pasak „Linavos“ vadovo, tušti reisai įmonėms yra nuostolingi, nes retas užsakovas kompensuoja tokias kelionės išlaidas.
„Ne visada būna galimybė nuvažiuotų kilometrų įkainį padidinti, nes transporto versle labai svarbu ne tik nuvežti, bet ir ekonomiškai nuvežti. Tad transporto įmonės negali bet kiek didinti paslaugų įkainių už nuvažiuotus kilometrus. Klientai tiesiog neužsakys tokių paslaugų“, – teigė Z.Buivydas.
Anot jo, tokia atsiskaitymų sistema yra nusistovėjusi per daugybę metų ir tai yra vienintelis pervežimo kainos apskaičiavimo būdas, kuriuo naudojasi logistikos kompanijos ir krovinių savininkai.
„Transporto sektoriaus specifika lemia tai, kad nėra kitokios atsiskaitymo sistemos. Pavyzdžiui, mes neturime galimybės taikyti fiksuotą paslaugos įkainį. Tad savo paslaugas įkainojame pagal nuvažiuotų kilometrų skaičių, o vieno kilometro įkainis susideda iš kelių dalių – paslaugų įkainių ir kitų kaštų, kurie perskaičiuojami vienam kilometrui“, – aiškino Z.Buivydas.
Lietuva ragina Briuselį kuo greičiau atsisakyti Mobilumo paketo nuostatos, įpareigojančios vilkikus nuolat grąžinti į jų registracijos šalį. Jos teigimu, sprendimai turėtų būti priimti vėliausiai iki šių metų vasario, kai įsigalios ši paketo nuostata.
Europos Komisijos tyrimas parodė, kad privaloma vilkiko kelionė į registracijos šalį kas aštuonias savaites kasmet į aplinką papildomai išmes milijonus tonų CO2.