„Fitch“ nusprendė, kad Italijos, Ispanijos, Belgijos, Slovėnijos ir Kipro gebėjimas grąžinti skolas sumažėjo, taip pat įžvelgė prastesnę Airijos ekonomikos vystymosi perspektyvą. Agentūra nurodė, kad „trumpojo laikotarpio ekonomikos prognozės pabrėžia didesnį pažeidžiamumą dėl monetarinių, taip pat finansinių sukrėtimų, kurias patiria šių valstybių vyriausybės“.
Agentūra kritikavo Europos politikų pastangas reformas vykdyti palaipsniui, kai skolų prislėgta Graikija balansuoja ant bankroto ribos, o finansinis sąmyšis stabdo ekonomikos augimą.
Jos pranešime sakoma: „Fitch“ nuomone, euro zonos krizė bus išspręsta tik tada, kai įvyks didelio masto ekonomikos atsigavimas.“
„Aišku, kad prireiks daugiau esminių euro zonos valdymo reformų, kad būtų užtikrintas finansinis stabilumas – įskaitant didesnę fiskalinę integraciją“, – pridūrė agentūra.
Valstybių kredito reitingų pabloginimai, potencialiai keldami šalių skolinimosi kainą, didina spaudimą Europos Sąjungos (ES) lyderiams, mėginantiems suvaldyti Graikijos skolų krizę ir sukurti finansinę „ugniasienę“, kuri neleistų šiai krizei plisti toliau.
„Fitch“ dviem padalomis nuleido Italijos, Ispanijos ir Slovėnijos įvertinimus, argumentuodama, jog Italijos ekonomika didėjant įsiskolinimui auga per lėtai, o Ispanijos „fiskalinė ir ekonominė perspektyvos reikšmingai pablogėjusios“.
Italijos reitingas buvo pablogintas iki A-, o Ispanijos ir Slovėnijos – iki A.
„Fitch“ taip pat viena padala pablogino Belgijos (iki A) ir Kipro (iki BBB su neigiama perspektyva) įvertinimus.
Airijai buvo paliktas BBB įvertinimas, tačiau „Fitch“ šiai šaliai nustatė „neigiamą perspektyvą“, užsimindama, kad reitingas gali būti dar pablogintas. Kitų penkių šalių perspektyvos jau anksčiau buvo įvertintos kaip neigiamos.
„Fitch“ nuomone, euro zonos krizė bus išspręsta tik tada, kai įvyks didelio masto ekonomikos atsigavimas.
„Fitch“ nurodė, kad šių šalių, taip pat Prancūzijos ir Portugalijos, neigiamos perspektyvos visų pirma atspindi pavojų, kad skolų krizės mastas gali dar labiau padidėti.
„Gilesnė ir ilgiau besitęsianti ekonomikos recesija negu dabar prognozuojama pakirstų politinį palaikymą ir visuomenės pakantumą fiskalinio taupymo ir struktūrinėms reformoms, – perspėjo „Fitch“. – Ji taip pat turi potencialą susilpninti ekonominiu ir fiskaliniu atžvilgiu stipresnių euro zonos valstybių bei TVF (Tarptautinio valiutos fondo) įsipareigojimus teikti būtiną paramą kitoms euro zonos narėms.“
Italijos premjeras Mario Monti pareiškė žinią apie šį reitingų pabloginimą priėmęs su „objektyvia ramybe“. „Fitch“ komentarai „atskleidžia dalykus, kurie nėra itin nauji“, – jis sakė televizijai „Tg1“.
„Pirmadienį vyksime į Briuselį darbuotis, kad pagerintume euro zoną“, – pridūrė premjeras.
Šis „Fitch“ sprendimas buvo paskelbtas po to, kai TVF antradienį pablogino euro zonos ekonomikos augimo prognozes, nurodydamas, kad šio regiono bendrasis vidaus produktas 2013 metais veikiausiai sumažės puse procento.
Reitingai buvo pabloginti prieš pirmadienį Briuselyje vyksiantį ES viršūnių susitikimą, kuriame bus tariamasi dėl naujo fiskalinio pakto, turinčio padėti išspręsti euro zonos skolų krizę. Tačiau tokiam susitarimui vis dar nepritaria Didžioji Britanija.
Pasak kritikų, Europoje buvo daug kalbama, tačiau mažai nuveikta.
Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi, kalbėdamas Šveicarijos kalnų kurorte Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume, regis, pritarė šiam požiūriui.
ECB pirmininkas penktadienį sakė, kad per pastaruosius penkis mėnesius „daug buvo diskutuota ir surašyta popieriuje“ dėl reguliavimo politikos. Tačiau „politikos įgyvendinimo buvo palyginti mažiau“, pridūrė jis.
