Šią žinią praneša Bloomberg.соm, remdamasis Europos finansų analitikais.
Būtinybė gauti finansinę Briuselio pagalbą iškilo šalies vyriausybei puolus gelbėti didžiausią Slovėnijos banką „Nova Ljubljanska Banka“ (NLB).
Šalis atsidūrė ties recesijos riba, jos BVP per metus sumažės dar 2 proc.
Banko NLB rekapitalizacijai prireikė 381 mln. eurų. Pagal Slovėnijos mastelius tai – milžiniška suma. Vyriausybė šį žingsnį pavadino „laikina priemone“, nes ateityje planuoja sumažinti savo akcijų paketą nuo kontrolinio iki blokuojančio.
Strateginis Slovėnijos bankas net ir gavęs pagalbą labai sumažino paskolų apimtis, o tokios tendencijos padarys nemažą žalą ekonomikai. Tam, kad bankas vėl pradėtų dirbti visais pajėgumais, jam dar trūksta 500 mln. eurų.
Iš esmės ekonominė situacija Slovėnijoje pradėjo blogėti vos įvedus eurą 2007 metais. Tuo metu valstybės skola sudarė 20 proc. BVP. O šiais metais ji viršys 50 proc. Šis rodiklis yra geresnis nei ES vidurkis, tačiau dėl šalies mažumo ir silpnų bankų pozicijų šalies ekonomika tapo labai pažeidžiama.
Iki šiol ES pagalbos griūvančiai ekonomikai gelbėti prašė Graikija, Portugalija, Airija ir Ispanija. Dėl paskolos derasi ir Kipras.
Su analogiškomis problemomis susiduria ir Italija.
