„Auksas visada traukia žmones, kai jie galvoja, kad artėja krizė“, – teigė Friedrichas von Metzleris, privataus banko Frankfurte savininkas.
Išsigandę, alkani aukso investuotojai lėmė, kad šio metalo kaina per pastaruosius dvejus metus padvigubėjo.
„Tokia tendencija tęsis tol, kol Europos zonos ir JAV problemos nebus išspręstos“, – prognozuoja Eugenas Weinbergas, banko „Commerzbank“ analitikas.
Anksčiau būdavo kitaip
Daugiau nei prieš dešimt metų uncija aukso kainavo apie 300 dolerių – šios sumos vargiai užtekdavo sumokėti už aukso kasimą ir apdirbimą. Tada infliacija buvo itin maža ir todėl centriniai bankai nematė reikalo laikyti dideles aukso atsargas. Australijos rezervo bankas, pavyzdžiui, pardavė 167 tonas aukso – du trečdalius savo aukso atsargų – per šešis 1997 metų mėnesius, taip dar numušdamas aukso kainą.
Visame pasaulyje dėl mažų aukso pardavimų kasyklos užsidarydavo ir, pavyzdžiui, vien Pietų Afrikoje be darbo liko per 200 tūkst. kasyklos darbuotojų. Tada uncija aukso tekainavo 272 dolerius – vien aukso kasimas kainavo 292 dolerius už unciją.
Perka tonomis
Bet iš karto po 2001 m. rugsėjo 11-osios tendencija pasikeitė – rinkos buvo perpildytos pinigų, palūkanų normos krito maždaug iki nulio, grįžo infliacijos baimė, pabrango pramonės prekės ir maistas, JAV susiformavo nekilnojamojo turto burbulas.
Nuo tada aukso paklausa smarkiai auga. Yra išskiriami trys etapai, kai auksas buvo tiesiog graibstyte graibstomas: 2008 m. banko „Lehman Brothers“ bankrotas, 2010 m. Graikijos krizės užuomazgos ir 2011 m. euro zonos krizė.
Bankas „Landesbank Baden-Württemberg“ prognozuoja, kad iki kitų metų vidurio aukso uncija brangs iki 1750 dolerių.
Aukso kainos augimą labiausiai skatins centriniai bankai. Vien Meksikos centrinis bankas per tris mėnesius nusipirko 93 tonas aukso. Kinija, Rusija, Indija ir Tailandas taip pat auksą perka tonomis.
Pasaulio aukso taryba atskleidė, kad birželį JAV turėjo 8133 tonas aukso, Vokietija – 3401 toną. Visų pasaulio centrinių bankų auksas sveria maždaug 27 tūkst. 300 tonų.
