„Mes buvome realistai. Tailande pakeitėme valiutos kursą, perorientavome makroekonominę politiką. Mes ėmėmės bankinio sektoriaus reformų, siekėme skaidraus įmonių valdymo“, – kalbėjo P. Trairatvorakulas.
Tailandą Azijos finansinė krizė pakirto 1997 metų liepą. Šalis turėjo atsieti savo valiutą nuo JAV dolerio. Tailando nacionalinė valiuta batas nuvertėjo daugiau nei per pusę per 6 mėnesius. Mainais į 21 mlrd. JAV dolerių pagalbą iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) Tailandas turėjo reformuoti bankus.
Po to kai 1998 metais Tailando ekonomika traukėsi 10,5 proc., jau po metų šalies ūkis atsitiesė ir 2000–2009 metais vidutiniškai kasmet augo po keturis procentus.
Skirtingai nei Azija, kuri išsikapstė iš krizės dėl konkurencingos valiutos, P.Trairatvorakulo teigimu, euro kursas ir yra pagrindinė Europos problema.
Ruchiras Sharma, besivystančių rinkų ir pasaulio ekonomikos specialistas „Morgan Stanley“, sutinka, kad vienintelė išeitis iš krizės Europai yra atsisakyti fiksuoto euro kurso, kuris ir yra visų problemų priežastis.
Per pastaruosius 12 mėnesių euras krito 13 proc. Europos centrinis bankas (ECB) atsisako devalvuoti eurą, visų pirma motyvuodamas tuo, kad dėl to nukentėtų Vokietija ir kitos stipresnės Europos ekonomikos, kurių nekamuoja Graikijos ar Ispanijos finansų problemos.
R.Sharma teigia tikintis, kad domino efektas, suveikęs Azijos finansinės krizės metu, jau veikia ir Europoje, tačiau rezultatai esą gali būti labai skirtingi priklausomai nuo to, ar išsivysčiusios šalys yra pasiryžusios ryžtingoms reformoms.
„Niekas neturi atsakymo. 1997–1998 metų Azijos krizės metu, labai daug valstybių patyrė skausmingą nusileidimą – Pietų Korėja, Indonezija. Valstybės naudojo griežtas reformas tam, kad po kelerių metų galėtų stipriai atsitiesti“, – kalbėjo R.Sharma.
Tačiau, jo teigimu, išsivystęs pasaulis mėgsta amortizuoti skausmą tik per ilgą laiką, kas reiškia problemų nesprendimą ir ilgalaikę ekonomikos stagnaciją.
