„Dauguma jų apmąsto stojant į Europos Sąjungą (ES) duotą pažadą prisijungti prie euro zonos. Jie neabejotinai su nerimu stebi Portugalijos, Airijos, Italijos, Graikijos ir Ispanijos likimus“, – rašo britų visuomeninio transliuotojo BBC interneto svetainė.
Straipsnio autorius Lawrence'as Knightas sarkastiškai pažymi, jog iš pirmųjų šių penkių šalių angliškų pavadinimų raidžių susideda žodis „kiaulės“. (Portugal, Ireland, Italy, Greece, Spain – PIIGS (angl. žodis „pigs“ reiškia „kiaulės“).
Atidės planus?
Dabar šios „kiaulės“, anot BBC, atsidūrė euro spąstuose. Spartaus augimo metai išpūtė jų darbo rinkas ir viešuosius finansus. Tačiau euforija baigėsi, krizė palieka šias šalis nekonkurencingas ir su didelėmis „skolų pagiriomis“.
Įprastas pigus vaistas nuo tokių „pagirių“ – valiutos devalvacija – euro zonoje yra netinkamas. Ar tai gali reikšti, kad ES naujokės ir kandidatės nutars ilgam atidėti prisijungimo prie euro zonos pažadų įgyvendinimą?
Austrijos ekonomistas Martinas Blumas pažymi, kad Čekija ir Lenkija, turinčios ES ir euro zonos atžvilgiu skeptiškai nusiteikusių politikų, niekada nerodė ypatingo noro įsivesti eurą. Abi šios šalys itin gerai tvarkėsi su 2009-ųjų ekonomikos nuosmukiu ir už tai turi būti dėkingos valiutos devalvacijai, kuri padėjo joms išlikti konkurencingoms, įsitikinęs M.Blumas.
Devalvacijos dilema
Tačiau kai kurioms Rytų Europos šalims jau gali būti per vėlu gelbėtis iš euro spąstų, kurie šiuo metu kelia didžiulį skausmą Viduržemio jūros šalims. Nors kai kurios iš jų techniškai nėra prisijungusios prie euro zonos, jų valiutos „pririštos“ prie euro.
„Estija, kuri prie euro zonos prisijungs kitų metų sausio 1 dieną, praėjusiais metais stebėjo 17 proc. ekonomikos smukimą po to, kai Vyriausybė apkarpė išlaidas ir atsisakė devalvuoti kroną. O Estijos kaimynės Latvijos ekonomika smuko dar daugiau – 25 proc.“, – skaičiuoja BBC.
Kitoms šalims, pavyzdžiui, Vengrijai, devalvacija taip pat nebuvo priimtinas pasirinkimas. Todėl galiausiai šalis kreipėsi į Tarptautinį valiutos fondą (TVF).
Bloga žinia
Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) vyriausiasis ekonomistas Erikas Berglofas įsitikinęs, kad šalys turėtų galvoti ne tik apie devalvaciją, bet ir apie kitas konkurencingumo skatinimo priemones.
E.Berglofas pažymi, kad Centrinė ir Rytų Europa kenčia dėl didelio pragyvenimo lygio atotrūkio nuo Vakarų. Įprastomis sąlygomis, prastesnis pragyvenimo lygis ir ne taip gerai išplėtota infrastruktūra sukurtų potencialą augimui ir mėginimams pasivyti labiau išsivysčiusias šalis.
Tačiau euro zonos, kuri laikoma pagrindine regiono eksporto partnere, krizė tam yra labai bloga žinia, teigė ERPB atstovas.
Augimo stabdis
„Jeigu Europos vadovai nesugebės susidoroti su bendros valiutos silpnumu, viso žemyno laukia nevieneri metai lėto, džeržgiančio augimo“, – toliau rašo L.Knightas ir pabrėžia, kad silpnas Vakarų Europos ekonomikos augimas stabdys Rytų Europos eksportą.
Tai, kad Rytų Europos šalys savo gaminius gali pardavinėti kitiems pasaulio žemynams, esą yra tik teorija. „Mūsų regionui tai nėra išeitis. Tai būtų tas pats, kas prašyti Meksikos paįvairinti savo eksportą ir tiekti prekes ne tik JAV“, – sakė ERPB vyriausiasis ekonomistas E.Berglofas.
Ekonomistas pažymėjo, kad šalia esanti Rusija galėtų būti viena alternatyva, nes šios šalies apdirbamoji pramonė yra maža, tačiau kartu jis įspėjo, kad Rusijos rinka Rytų ir Centrinės Europos šalims yra per maža.
