Susirūpinimas dėl euro zonos augimo ir skolų krizės vėl vertė rinkos dalyvius skeptiškai vertinti didesnės rizikos investicijas. Didesnis, negu tikėtasi, JAV vartotojų pasitikėjimas tik laikinai suteikė investuotojams šiek tiek daugiau optimizmo. JAV biržų pagridiniai indeksai smuko 0,75-1,36 procento, kai vienas FED narių pateikė gana skeptišką komentarą dėl ūkio skatinimo, kuriame teigė, kad trečiasis JAV skatinimo etapas mažai pagelbėtų ūkiui augti ar nedarbui sumažėti. Azijos biržų indeksai trečiadienio įytą toliau smunka – NIKKEI nukritęs net 2 procentais.
Daugiau prastų žinių sulaukta iš Ispanijos, kurioje protestuotojai susirėmė su policija. Ketvirtadienį Ispanija turi pristatyti kitų metų biudžetą bei reformas. Katalonijos regionas, kuris yra ekonomiškai svarbiausias, ketina rengtipirmalaikius rinkimus po to, kai Ispanijos vyriausybė neleido jam būti mažiau priklausomu nuo šalies fiskalinės sistemos. Ispanijos premjeras teigė, kad šalis prašys ES finansinės pagalbos, jei skolinimosi palūkanos rinkose bus per didelės, tačiau konkretaus sprendimo dar nėra. Premjeras taip pat teigė, kad norėtų apriboti socialines išlaidas, t. y. sugriežtinti ankstyvą gyventojų išėjimą į pensiją.
Baltijos šalių rinkose ir vėl jaučiama stagnacija. Antradienis visose trijose biržose pasižymėjo itin kuklia prekyba – Vilniaus centrinėje rinkoje akcijomis prekiauta vos už 90,4 tūkst. eurų, o Taline, neskaitant vieno tiesioginio sandorio – už 180 tūkst. eurų. Mažas likvidumas, naujienų stoka bei bendras neužtikrintumas pasaulinėse rinkose akcijų kainoms pozityvumo nesuteikia.
Vargu, ar trečiadienį sulauksime bent kiek ryškesnių kainų prieaugių – labiau tikėtinas priešingas scenarijus. Panašu, kad nuo rugpjūčio pradžios nedideliu tempu, tačiau, vis dėlto, nuosekliai besitęsiantis indeksų vertės kritimas tęsis ir toliau.
