Tik penktadienį paryčiais po 13 valandų užtrukusių ginčų buvo nuspręsta lanksčiau naudoti gelbėjimo fondus, kad būtų nuramintos rinkos ir garantuotas stabilumas dėl euro zonos narių obligacijų.
Glaudesnės ekonominės ir pinigų sąjungos bus siekiama per labiau centralizuotą biudžeto priežiūrą, kad bendra valiuta ateityje būtų apsaugota nuo naujų krizių. Vokietijos kanclerė Angela Merkel aktyviai siekė, kad Briuselis imtųsi griežtesnės euro zonos narių finansų kontrolės.
Šias priemones žadama pradėti įgyvendinti iki liepos 9 dienos, bet pinigai realiai taps prieinami tik metų pabaigoje. Kol pradės veikti Europos stabilizavimo mechanizmas, pagalba bus skiriama iš dabar veikiančio gelbėjimo fondo.
Nors susitarimas buvo įvertintas kaip trumpalaikė priemonė įsisenėjusioms problemoms spręsti, jis padėjo eurui jau penktadienį sustiprėti rinkose dolerio atžvilgiu.
Specialūs fondai bus naudojami sumažinti sunkumus išgyvenančių šalių skolinimosi kaštus ir tiesiogiai rekapitalizuoti bankus, nedidinant esamų vyriausybių skolų.
„Mes susitarėme padidinti ekonomikos finansavimą 120 mlrd. eurų vertės tiesioginėmis augimo priemonėmis“, - pasibaigus deryboms paskelbė ES prezidentas Hermanas Van Rompuy.
Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos pasiūlytas priemonių paketas turėtų padidinti gamybą ir sukurti naujų darbo vietų.
Neišleisti 60 mlrd. eurų struktūrinių fondų lėšų bus skirti smulkiajam verslui ir jaunimo užimtumui didinti šalyse, kurioms to reikia labiausiai. Europos investicijų banko (EIB) kapitalas bus padidintas 10 mlrd. eurų. Ši injekcija jam leis gauti pinigų rinkoje ir investuoti 60 mlrd. eurų į inovacijas, mažas ir vidutines įmones bei infrastruktūros projektus.
ES taip pat ketina imtis naujovės – projektų obligacijų. Ekspertai jau anksčiau skatino dideles investicijas į infrastruktūrą, ypač pietų valstybėse. Vakarų Vokietija panašiai skatino Rytų Vokietiją po susivienijimo 1990 m. Projektų obligacijas leistų Europos Komisija, o paskolinti pinigai (kol kas – 4,5 mlrd. eurų) būtų skiriami infrastruktūros projektams (daugiausiai transporto, energetikos ir plačiajuosčio interneto sektoriuose) finansuoti.
H.Van Rompuy ir Europos Komisijos vadovui Jose Manueliui Barroso pavesta spalį pateikti ataskaitą, kurioje būtų išdėstyta ilgalaikė strategija. Pradinę ataskaitą Bendrijos lyderiams H.Van Rompuy pateikė ketvirtadienį. Joje numatomi keturi statybiniai blokai: bankų sąjunga, bendri sprendimai dėl biudžeto, didesnė ekonominė integracija ir demokratinės atsakomybės stiprinimas.
Italai ir ispanai pasiekė savo
Susitarimas dėl euro zonos gelbėjimo priemonių galėjo būti pasiektas jau ketvirtadienio vakarą. Bet jam paprieštaravo vienos labiausiai dabartinės sunkmečio bangos paveiktų valstybių – Italija ir Ispanija, taigi Europos Vadovų Tarybos dalyviai prieš pat vidurnaktį išėjo vakarieniauti su dideliu galvos skausmu, kuriam numalšinti prireikė dar penkių valandų.
Abi valstybės pareikalavo gelbėjimo rato jau dabar – kuo skubiau sumažinti jų skolinimosi kainą, tai yra nustatyti mažesnes paskolų palūkanas. Ispanijos ir Italijos lyderiai nuogąstavo, kad priešingu atveju jų šalims tarptautiniės rinkos apskritai užsivers, taigi jie bus priversti prašyti finansinės pagalbos.
„Ironiška, kad šalys, kurioms reikia pagalbos, dar sugeba diktuoti sąlygas“, - britų dienraščiui „Financial Times“ sakė neįvardytas Vokietijos atstovas.
Italai ir ispanai nusileido tik kai partnerės sutiko su reikalavimais gelbėjimo fondus naudoti obligacijoms rinkose pirkti. Šiek tiek atsitraukti buvo priverstos ir Prancūzija bei Vokietija.
Kanclerė Angela Merkel buvo spaudžiama palengvinti dalį euro zonos valstybių finansinių įsipareigojimų naštos – tai esą nuramintų skeptiškai nusiteikusius skolintojus. Ji panoro, kad ES dar griežčiau kontroliuotų nacionalinius biudžetus, akcentavo konkurenciją ir biudžetinę atsakomybę.
Tiesioginis bankų rekapitalizavimas galėtų vykti nustačius „efektyvų vieną priežiūros mechanizmą“ dalyvaujant Europos centriniam bankui. Su tokia tiesiogine pagalba būtų susietos tam tikros sąlygos.
