Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Daugėja šalių, kuriose reikėtų papildomai ištirti makroekonominę situaciją

Pirmojoje šių metų metinėje įspėjimo mechanizmo ataskaitoje Europos Komisija nurodė 12 valstybių narių, kuriose reikėtų papildomai ištirti makroekonominę situaciją.
Investuotojas
Investuotojas / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Išsami analizė rekomenduojama dėl šių priežasčių:

Belgija: dideli praradimai eksporto rinkoje, einamosios sąskaitos balanso blogėjimas ir smunkantis kainų konkurencingumas.

Bulgarija: greitas vidinio ir išorinio disbalanso didėjimas, nors dabar šalis patiria greitas ir žymias korekcijas.

Danija: prieškrizinis nekilnojamojo turto bumas, pradėjęs mažėti 2007-aisiais, buvo susijęs su staigia paskolų rinkos plėtra ir išaugusia privačiojo sektoriaus skola. Nors per pastaruosius metus paskolų ir būsto kainos iš dalies pagerėjo, privačiojo sektoriaus skola vis dar labai didelė.

Ispanija: šalis šiuo metu patiria sureguliavimo laikotarpį, kurį sukėlė užsitęsusio nekilnojamojo turto bei paskolų bumo metu susidarę išorės ir vidaus disbalansai.

Prancūzija: šalies prekybos balansas nuosekliai prastėjo, o tai atsispindi einamosios sąskaitos balanse bei žymiuose eksporto rinkų praradimuose.

Italija: šalies konkurencingumas smarkiai susilpnėjo ir tai matyti iš nuoseklaus eksporto rinkų praradimo. Nors privataus sektoriaus skola palyginti maža, nerimą kelia valstybės įsiskolinimas.

Kipras: šios šalies ekonomiką stabdo nuolatiniai einamosios sąskaitos deficitai bei eksporto rinkų praradimas ir didelis privačiojo sektoriaus įsiskolinimas.

Vengrija: įsiskolinimo – ypač valstybės, bet taip pat ir privačiojo sektoriaus – lygis išlieka aukštas. Be to, šalies užsienio skolos yra didžiausios ES.

Slovėnija: greitas vidinio disbalanso augimas ir darbo jėgos brangimas. Padėtis daug svertinių paskolų išdavusiame bankininkystės sektoriuje labai įtempta.

Suomija: didelės netektys eksporto rinkose. Pastarąjį dešimtmetį privačiojo sektoriaus skola nuosekliai augo, skatinama gausėjančių būsto paskolų.

Švedija: auganti namų ūkių skola, kuri išlieka didelė net ir nepaisant pastaruoju metu sulėtėjusio paskolų rinkos augimo.

Jungtinė Karalystė: prarasta žymi eksporto rinkos dalis, didelė privataus sektoriaus skola ir silpna valstybės finansų padėtis.

Ataskaitoje rašoma, kad šiuo metu gerai tvarkosi Austrija, Čekija, Estija, Vokietija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Lenkija ir Slovakija. Vis dėlto šioms šalims bus pateiktos rekomendacijos fiskalinei ir makroekonominei politikai.

Išsamiau patikrinti nerekomenduojama Graikijos, Airijos, Portugalijos ir Rumunijos, nes šios šalys šiuo metu naudojasi ES ir TVF sąlyginės finansinės pagalbos programa, tad ir taip yra atidžiai stebimos.

Šį straipsnį skaitykite ir savaitraštyje „15min“. Jį rasite paspaudę čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos