„Esame pasiryžę imtis koordinuotų veiksmų kur reikia, siekiant užtikrinti likvidumą ir palaikyti finansinių rinkų funkcionavimą, finansinį stabilumą ir ekonomikos augimą“, – tvirtinama G-7 pranešime, kai atsidariusiose Azijos biržose kainos patraukė žemyn, baiminantis dėl pasaulinės ekonomikos būklės.
„Esame pasiryžę mažinti įtampą, kylančią dėl dabartinių iššūkių, susijusių su mūsų biudžetų deficitais, įsiskolinimais ir augimu, taip pat sveikiname ryžtingus veiksmus, kurių ėmėsi JAV ir Europa“, – pabrėžė Didysis septynetas.
„JAV patvirtino reformas, kurios lems didelį deficito sumažėjimą per vidutinį laikotarpį“, – nurodoma pranešime, kuris buvo paskelbtas po virtinės telefonu vykusių G-7 lyderių pasitarimų, pirmininkaujant Prancūzijos ekonomikos ministrui Francois Baroinui.
Prancūzija šiuo metu pirmininkauja Didžiajam septynetui, kuriam taip pat priklauso Didžioji Britanija, Kanada, Vokietija, Italija, Japonija ir Jungtinės Valstijos.
„Europoje euro zonos viršūnių susitikime liepos 21 dieną buvo susitarta dėl visapusio paketo, sprendžiant Graikijos ir kitų šalių, patiriančių finansinę įtampą, problemas“, – sakoma G-7 pranešime.
Tuo tarpu ECB anksčiau paskelbė supirksiantis didelį kiekį euro zonos šalių valstybinių obligacijų. Šis žingsnis buvo žengtas po to, kai Italija ir Ispanija paskelbė vykdysiančios naujas priemones ir reformas, turinčias atgaivinti jų ekonomikas, o Prancūzija ir Vokietija paragino visapusiškai ir skubiai įgyvendinti sprendimus, priimtus praeitą mėnesį vykusiame neeiliniame euro zonos viršūnių susitikime.
Euro zonos vertybinių popierių rinkos atidžiai stebės, ar ECB imsis supirkinėti Italijos ir Ispanijos, kurios, pagal ekonomikos dydį, yra trečioji ir ketvirtoji didžiausios šalys regione, išleistas obligacijas. Pats centrinis bankas niekada nenurodo, kuriuos vertybinius popierius perka.
Sąmyšį rinkose dar labiau padidino kredito reitingų bendrovės „Standard & Poor's“ penktadienį netikėtai priimtas sprendimas pirmąkart atimti palankiausią AAA skolinimosi reitingą iš Jungtinių Valstijų. Vašingtono galimybės grąžinti skolas buvo įvertintos vienu laipteliu žemiau – AA+.
Pastarąsias savaites Vašingtone buvo įnirtingai ginčijamasi, kaip sumažinti daugiau nei 14 trln. dolerių valstybės skolą neslopinant vangaus ekonomikos atsigavimo, o ribotas kompromisinis sprendimas buvo priimtas tik po rimtų mūšių tarp respublikonų ir demokratų.
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde pasveikino ECB, Prancūzijos, Vokietijos ir G-7 įsipareigojimus stabilizuoti finansų rinkas: „Šis bendradarbiavimas prisidės prie pasitikėjimo išlaikymo ir pasaulio ekonomikos augimo spartinimo.“
Tuo tarpu ekonomiškai pajėgiausios euro zonos šalys Vokietija ir Prancūzija reikalavo, kad būtų visiškai įgyvendinamos naujausios priemonės, turinčios apsaugoti Europos Sąjungos (ES) vieningąją valiutą.
„Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel dar kartą išreiškė savo pasiryžimą visokeriopai įgyvendinti sprendimus, kuriuos liepos 21 dieną priėmė euro zonos šalių ir vyriausybių vadovai bei ES institucijos“, – sakoma sekmadienį paskelbtame jų bendrame pranešime.
Ten pat nurodoma: „Jie ypač pabrėžė, kad svarbu skubiai, iki rugsėjo pabaigos, užsitikrinti abiejų šalių parlamentų pritarimą.“
Didžiojo dvidešimtuko (G-20) ir G-7 pareigūnai daug diskutavo telefoninėse konferencijose, prieš atsidarant Naujosios Zelandijos finansų rinkoms, kurios pradeda veikti pirmosios Azijos regione.
Nuogąstavimai dėl naujos pasaulinės finansų krizės, kuri, pasak kai kurių ekspertų, gali būti didesnė nei 2008 metų krachas, paskatino atostogaujančius Berlyno, Londono, Paryžiaus ir Vašingtono lyderius įtemptai tartis telefonu, siekiant užkirsti kelią nuosmukio bangai.
ECB – vienintelė ES institucija, gebanti sparčiai veikti ir turinti pakankamą finansinę galią, kad įtikintų rinkas netikrinti Italijos ir Ispanijos pajėgumų. Tačiau šie veiksmai gali paskatinti infliaciją ir sumažinti paties ECB nepriklausomybę bei patikimumą.
Italijos, kuri yra trečioji didžiausia euro zonos ekonomika, skolinimosi palūkanos praeitą savaitę pasiekė rekordines aukštumas, smukus pasitikėjimui dėl šios valstybės milžiniškos skolos, sudarančios 120 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), taip pat dėl prastų ūkio augimo perspektyvų ir politinės įtampos.
Italijos premjeras Silvio Berlusconis patikino, kad įstatymų leidėjai iš atostogų grįš anksčiau, kad galėtų priimti naujų diržų veržimo priemonių, įskaitant konstitucijos pataisą, įpareigojančią vyriausybę išlaikyti subalansuotą biudžetą.
Ispanija taip pat paskelbė, kad imsis naujų reformų, turinčių valstybės iždą papildyti dar 4,9 mlrd. eurų bei padėti užlopyti žiojinčią skylę šalies biudžete.
