G.Sorosas „Financial Times“ rašo, kad euro zonos valstybės turėtų įsteigti fondą, kuris supirktų krizės pakirstų euro zonos šalių skolas bei priverstų jas laikytis įsipareigojimų ir vykdyti reformas.
„Jei likusi Europos dalis vieningai sutars dėl šio pasiūlymo, o Bundestagas jį atmes, Vokietijai teks prisiimti visą politinę ir finansinę atsakomybę dėl tokio sprendimo pasekmių“, – rašo investuotojas.
Jo siūlymu, skolų mažinimo fondas išleistų obligacijas, garantuotas visų ES narių, o gaunamą pelną perleistų šalims, kurioms reikia pagalbos.
Jei remiamos šalys nevykdytų struktūrinių reformų, jos galėtų būti baudžiamos finansinėmis nuobaudomis ar kitomis sankcijomis.
G.Soroso teigimu, baudos turėtų būti proporcingos įsipareigojimų pažeidimams ir nevirsti „neįgyvendinamomis“, kad būtų išvengta visuomenės pasipiktinimo.
Šalys, kurios įsitrauktų į skolų mažinimo programas būtų, skatinamos „nerizikuoti augimu“. Tik tuomet euro zona turėtų svarstyti visiškos politinę sąjungos sudarymo klausimus ir įvedinėti euroobligacijas, vienos valstybės skolas, garantuotas visų ES narių.
G.Soroso teigimu, kol kas didžiausia kliūtimi šio plano įgyvendinimui yra Vokietija, kuri įstrigo „nieko nedarymo“ režime. Vokietijos kanclerės Angelos Merkel įsitikinimą, kad politinė sąjunga turi būti steigiama pirmiau nei fiskalinė ir bankinė, investuotojas pavadino „nerealistiniu ir nepagrįstu“.
Primename, kad Vokietijos kanclerė A.Merkel yra pareiškusi, kad stengsis kurti politinę sąjungą Europoje kartu su tokiame projekte norinčiomis dalyvauti partnerėmis, net jeigu tai reikštų „dviejų greičių Europos“ scenarijų.
