„Estijos niekas niekada nekvietė dalyvauti „Nord Stream“ projekte“, – spaudos konferencijoje pabrėžė Estijos vyriausybės vadovas.
„Kita vertus, Estija neįžvelgia priežasčių jungtis prie šio projekto, kad iki Estijos galima būtų nutiesti vieną iš šio vamzdyno atšakų. Dujotiekio iš Latvijos į Estiją galimybių visiškai pakanka, kad galėtume keletą kartų padidinti dujų vartojimą“, – pridūrė A.Ansipas.
Jo žodžiais, Estijos problema – monopolinis dujų tiekėjas.
„Mes dujas gauname tik iš Rusijos ir negalime tikėtis mažesnių, konkurencijos sąlygas atitinkančių kainų tol, kol tiekėjas bus monopolinis“, – sakė A.Ansipas.
„Suskystintų gamtinių dujų terminalas mūsų regionui yra būtinas. Jei toks terminalas bus, vien tik faktas, kad į rinką gali ateiti kitas tiekėjas, privers monopolininką mažinti kainą ar bent jau nekelti jos neprotingai aukštai“, – akcentavo Estijos vyriausybės vadovas.
„Nord Stream“ regioninis patarėjas Baltijos šalims ir Lenkijai Romanas Baumanis prieš mėnesį pareiškė, esą jei bus apsispręsta plėsti dujotiekį „Nord Stream“, tiesti trečiąją jo liniją, dujotiekį valdantis konsorciumas aptars tai su Estija.
Toks pareiškimas nuskambėjo po „Nord Stream“ vadovybės inicijuoto konsorciumo atstovų susitikimo su Estijos premjeru.
Balandžio viduryje „Nord Stream“ pranešė pirma laiko baigęs tiesti 1224 kilometrų ilgio dujotiekio per Baltijos jūrą antrąją liniją, kuri turėtų pradėti veikti šių metų pabaigoje.
Dujos pirmąja „Nord Stream“ linija iš Rusijos į Vokietiją pradėtos tiekti pernai lapkritį.
Kiekvienos dujotiekio linijos metinis pralaidumas – 27,5 mlrd. kubinių metrų per metus.
Projektą įgyvendinantį konsorciumą „Nord Stream“ sudaro Rusijos „Gazprom“ (valdo 51 proc. „Nord Stream“ akcijų), Vokietijos BASF ir E.ON (po 15,5 proc.) ir Nyderlandų „Gasunie“ ir Prancūzijos „GDF Suez“ (po 9 proc.).
