Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Euro zoną krečia krizė

„Dieve, gelbėk Europą“, „Ateities sprendimai priimami dabar“, – tokie ir panašūs žodžiai vis pasigirsdavo rūmuose Briuselyje, kuriuose dirba Europos Taryba, kai praėjusią savaitę ten lankėsi „15min“ žurnalistė. Akivaizdu, kad tokie žodžiai ištarti ne veltui – išsiskirsčius uždarose Briuselio posėdžių salėse dirbusiems pareigūnams netrukus turėtų paaiškėti, koks likimas ištiks didelių finansinių bėdų kamuojamą Airiją, o gal net visą euro zoną ar Europos Sąjungą (ES).
Euro simbolį vaizduojanti sklptūra prie ECB pastato.
Euro simbolį vaizduojanti skulptūra prie ECB pastato. / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Briuselyje susirinkę euro zonos finansų ministrai dirbo itin įtemptomis aplinkybėmis – ne viena Europos valstybė kovoja su didžiuliu biudžeto deficitu. Itin baiminamasi vadinamojo domino efekto, kai sugriuvus vienos šalies finansų sistemai ir jos Vyriausybei paprašius bei gavus finansinę paramą, tas pats galėtų ištikti ir kitas regiono valstybes.

Faktą, kad euro zonai ir net visai ES kilusi grėsmė, pripažino ir ES prezidentas Hermanas van Rompuy. „Turime dirbti kartu, kad išsaugotume euro zoną. Jei neišgyvens euro zona, neišgyvens ir ES“, – neslėpdamas pavojaus pareiškė ES prezidentas.

Airijos problemų poveikis

Bene didžiausi finansiniai sunkumai, sulaukę visos Europos susirūpinimo, kamuoja emigrantų iš Lietuvos pamėgtą Airiją. Šios šalies biudžeto deficitas pasiekė 32 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). ES institucijoms ir šalims narėms kone primygtinai siūlant paramą, Airija kurį laiką tvirtino, kad to jai nereikia. Tačiau praėjusios savaitės pabaigoje Airijos finansų ministras Brianas Lenihanas pareiškė visai nesigėdijantis dabartinės finansinės šalies situacijos ir pripažino, kad išorinė parama jai vis dėlto praverstų.

Savaitgalį Airijos Vyriausybė dar dėliojo ketverių metų trukmės plano, kuriame numatyti veiksmai turėtų padėti sumažinti milžinišką biudžeto deficitą, detales. Užsienio žiniasklaida skelbia, kad jos turėtų būti paviešintos iki antradienio. Be to, darbą Dubline pradėjo speciali komisija, sudaryta iš Europos Komisijos (EK), Europos centrinio banko (ECB) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atstovų. Panaši komisija prakaitavo ir Graikijoje, kai ši pranešė apie savo finansines problemas.

„The Sunday Times“ paskelbė, kad Airijai gelbėti skirtas paskolų paketas gali siekti 120 mlrd. eurų.  Pavasarį Graikijai skirta trejų metų injekcija sudaro 110 mlrd. eurų.

„15min“ lankantis Briuselyje, aukštas pareigas einantis, tačiau anonimiškumą norėjęs išsaugoti EK pareigūnas žurnalistams priminė, kad finansinių bėdų turi dauguma ES ir euro zonos šalių. Euro zonos šalių biudžeto deficito vidurkis dar praėjusiais metais pasiekė 6,3 proc., nors neturėtų viršyti 3 proc. 27 ES šalių biudžeto deficitas vidutiniškai siekia 6,8 proc.

„Airijai paprašius finansinės paramos, domino efektas greičiausiai būtų neišvengiamas. Baiminamasi, kad tada į EK, ECB ir TVF duris su tokiu pat prašymu pasibelstų nemenkų problemų turinčios Portugalija ir Ispanija“, – nuogąstavo pareigūnas. Be to, jis pridūrė, kad kol kas visai neaišku, kas vyksta Italijoje, ir neatmetė tikimybės, jog ši šalis taip pat galėtų paprašyti paramos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos