Kalbėdamas Berlyne per Medijų ir komunikacijos politikos instituto organizuotą renginį G.Sorosas sakė: „Džiaugiuosi galėdamas pažymėti, kad politiniai debatai Vokietijoje pakrypo euro išsaugojimo pusėn.“
Jis atkreipė dėmesį į birželį vykusį Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą, kurio dalyviai susitarė leisti euro zonos finansinio gelbėjimo fondui padėti į sunkią padėtį patekusiems bankams, taip pat į praėjusią savaitę priimtą Europos centrinio banko (ECB) sprendimą supirkti skolų prislėgtų šalių obligacijas.
„Abu (sprendimai) tapo įmanomais dėl (Vokietijos) kanclerės Angelos Merkel palaikymo“, – pažymėjo G.Sorosas.
Jis paragino imtis dar dviejų žingsnių, kad euro zona būtų išgelbėta nuo gresiančio „košmaro“.
G.Sorosas sakė, kad politikos formuotojai turėtų liautis spaudę krizės prislėgtas šalis vykdyti griežto taupymo priemones, taip pat ragino valstybes apjungti savo skolas. Tokiam žingsniui Berlynas nepritaria, kol nėra sukurta tikra euro zonos fiskalinė sąjunga.
„Tai išgelbėtų Europą nuo depresijos. Esame viliojamai arti ilgalaikio sprendinio, – teigiama G.Soroso kalbos tekste. – Dabar nuo Vokietijos priklauso, kurią alternatyvą ji pasirinks.“
„Jeigu Vokietijos visuomenė norėtų prisiimti papildomą atsakomybę, susijusią su likusiais dviem žingsniais, visoms suinteresuotoms šalims būtų geriausia, jeigu Vokietija liktų euro zonoje, – dėstė 82 metų finansininkas. – Jeigu ne, Vokietijai ir kitoms panašiai mąstančioms šalims skolintojoms pasitraukti iš euro zonos per atsiskyrimą derybų keliu.“
Savo straipsnyje, kurį savaitgalį paskelbė keli leidiniai, G.Sorosas siūlo Vokietijai priimti faktinės euro zonos lyderės vaidmenį arba visiškai pasitraukti iš šio bloko.
Jeigu Vokietija atsisakytų euro, šios valiutos vertė staigiai smuktų, todėl susidarytų palankesnės sąlygos eksportui, o blokas ilgainiui taptų labiau konkurencingas, prognozuoja G.Sorosas.
„Europa išvengtų gresiančios depresijos“, – nurodė jis.
