Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Europa skubiai ieško investuotojo. Ar kinai ir japonai sutiks gelbėti eurą?

Europos lyderių susitarimas, kaip gelbėti skolose paskendusią Graikiją, suteikė vilties, kad euro zonai pavyks išvengti krizės gilėjimo. Tačiau finansinių institucijų vadovai neabejoja, kad be kitų šalių įsikišimo suvaldyti situaciją bus sunku. Todėl jau dabar ieškoma, kas padės Europos Sąjungai (ES) gelbėti padėtį.
Investicijos iš Kinijos
Investicijos iš Kinijos / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Kaip jau skelbta anksčiau, Europos lyderiai pasiekė susitarimą beveik trečdaliu sumažinti Atėnų įsiskolinimą, skirti Graikijai naują paskolą ir padidinti Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF) iki 1 trln. eurų.

Tačiau EFSF didinimas nebus toks paprastas – jau penktadienį ES delegacija išvyksta į Kiniją, vėliau į Japoniją, siekdama įtikinti šias šalis investuoti į fondą, skelbia „Les Echos“.

Persijos įlankos šalys nebėra prioritetas

EFSF prezidentas Klausas Reglingas į Kiniją vyksta susitikti su galimais investuotojais, savaitgalį tokie pat susitikimai planuojami ir Japonijoje. Tačiau delegacijos atstovai naujienų agentūrai AFP sakė, kad ši kelionė nėra oficialus vizitas, kitais žodžiais tai reiškia, jog vykstama ieškoti investicijų, tačiau niekas nežino, kaip bus reaguojama į šią iniciatyvą. Šios naujienų agentūros šaltiniai taip pat teigia, kad dabar jau vyksta derybos su Brazilija, Rusija, Indija, Kinija, Pietų Afrikos Respublika.

„Kinija pasisako už investavimą, tačiau to kol kas negalima pasakyti apie Braziliją, Rusiją, Indiją ir Pietų Afrikos Respubliką“, – sakė AFP diplomatinis šaltinis.

Anksčiau buvo svarstoma apie investicijas iš Persijos įlankos šalių, tačiau panašu, kad dabar šis variantas jau nebelaikomas prioritetiniu.

Kinija kels savo sąlygas

Kinija, kuri kol kas demonstruoja nusiteikimą investicijoms Europoje, turbūt kels savo sąlygas. „The China Daily“ skelbia, kad investicijos gali būti vykdomas tarpininkaujant Tarptautiniam valiutos fondui. Iki šiol Pekinas labai skeptiškai vertino galimybes investuoti tiesiogiai į EFSF. Ši šalis jau išleido nemažai pinigų, pirkdama Europos šalių valstybines obligacijas (daugiausia su skolų krize susiduriančių valstybių – Graikijos, Portugalijos, Ispanijos), todėl siekia, kad ES atvertų kelią tiesioginėms investicijoms į įmones ir nekilnojamąjį turtą.

Japonija nusiteikusi pozityviau. Ši šalis jau skyrė 2,68 mlrd. eurų investicijoms ES, o dabar kalba apie ryžtą tęsti šias investicijas, jeigu europiečiams pavyks susitarti dėl plano, galinčio nuraminti rinkas. Japonija, kuri turi antrą pagal dydį (po Kinijos) valiutos rezervą pasaulyje, gali tapti svarbiu žaidėju sprendžiant euro zonos krizę. Japonijos valdžia įdėmiai stebi įvykius Europoje, mat euro zonos krizė smarkiai atsiliepia ir jenos kursui.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos