Pareigūnas dienraščiui „Sueddeutsche Zeitung“ taip pat sakė, kad pasitraukimas iš euro zonos padarytų didesnį poveikį pačiai Graikijai negu kitoms šio bloko šalims.
„Graikijai pasekmės būtų daug sunkesnės negu likusiai euro zonos daliai, – aiškino J.Weidmannas. – Manau, per daug paprasta galvoti, kad Graikijos problemos būtų išspręstos palikus euro zoną.“
Graikijos politiką apėmė sumaištis, kai per parlamento rinkimus visuomenė sustiprino ultrakairiąsias ir ultradešiniąsias jėgas, atimdama parlamentinę daugumą iš nuosaikesnių partijų, kurios palaiko skausmingas biudžeto išlaidų taupymo priemones, pasižadėtas vykdyti pagal Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo Atėnams suteiktų finansinio gelbėjimo išmokų sąlygas.
„Jeigu Atėnai nesilaikys savo žodžio, ką gi, tai bus demokratinis sprendimas. Rezultatas būtų toks, kad nebeliktų pagrindo teikti tolesnę finansinę pagalbą“, – pareiškė J.Weidmannas, kurio komentarai atkartojo nuomonę, kurią anksčiau yra išsakęs Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle.
„Šalys donorės taip pat turi save pateisinti savo gyventojų akyse“, – pažymėjo J.Weidmannas.
Pasak jo, ECB turėtų laikytis savo mandato kainų stabilumui užtikrinti, ir šį banko mandatą keisti būtų „pavojinga“.
Tuo tarpu naujai išrinktas Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ragino ECB labiau palaikyti ekonomikos augimą.
J.Weidmannas neužsiminė, ar ECB artimiausiu laiku galėtų vėl imtis intervencijų vertybinių popierių rinkoje, tačiau sakė, kad kol kas per anksti atsisakyti banko nepaprastųjų palaikymo priemonių – nors dėl šito vis tiek turėtų būti tariamasi.
Šalys donorės taip pat turi save pateisinti savo gyventojų akyse, – pažymėjo Jensas Weidmannas.
Jis taip pat kritiškai vertino tikimybę, kad Europos finansinio gelbėjimo fondas suteiks kokią nors tiesioginę pagalbą euro zonos bankams.
„Subendrinti grėsmes, šalims neatsisakius nacionalinio suverenumo – tai susilpnintų stabilumo pamatą“, – pabrėžė J.Weidmannas.
J.Weidmannas šeštadienį perspėjo F.Hollande'ą nesiekti keisti ECB įstatų arba ES fiskalinės drausmės pakto sąlygų.
„Bet kokie (ECB) statuto pakeitimai būtų pavojingi“, – atsakė J.Weidmannas, paklaustas apie F.Hollande'o per rinkimų kampaniją išsakytą pasiūlymą leisti ECB imtis priemonių ekonomikai skatinti arba tiesiogiai skolinti valstybėms.
„Darbo vietos ir ekonomikos augimas yra prekybos rezultatas. Centriniam bankui geriausiai tinka prisidėti prie ES bendrosios valiutos stabilumo“, – pridūrė jis.
Komentuodamas F.Hollande'o per rinkimų kampaniją duotus pažadus iš naujo derėtis dėl Europos fiskalinės drausmės pakto, J.Weidmannas pažymėjo, kad šiuos reikalavimus „aiškiai būtina atmesti“.
„Europoje įprasta laikytis sutarčių, kurias pasirašėte“, – pastebėjo jis.
F.Hollande'as per savo kampaniją sakė, kad išrinktas į prezidento postą palaikytų priemones, kurios galėtų padėti išjudinti vangiai atsigaunančias Europos šalių ekonomikas.
J.Weidmannas pažymėjo: „Žinau, kad naujasis madingas žodis yra „augimas“... Visa patirtis rodo, kad per didelis įsiskolinimas yra kliuvinys augimui. Pastangos su skolomis kovoti skolinantis tiesiog neišdegs.“
Kalbėdamas apie infliaciją, Vokietijos centrinio banko vadovas laikėsi tvirtos pozicijos: „Šis kelias pavojingas – privalome nekartoti praėjusio amžiaus 8-ojo dešimtmečio klaidų. Infliacija yra socialiai nesąžininga ir neištrauks mūsų iš krizės.“
