Baigiantis dvi dienas vykusiam Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimui, kuriame taip pat dalyvavo JAV prezidentas Barackas Obama ir Kinijos vadovas Hu Jintao, buvo paskelbtas skystokas pranešimas, kuriame tesakoma, kad lyderiai susilaikys nuo valiutų „konkurencinės devalvacijos“.
Toks pranešimas iš esmės neturės jokių pasekmių, nes šalys savo valiutą paprastai devalvuoja tik kraštutiniais atvejais – pavyzdžiui, kilus didelei finansų krizei. JAV siūlė pranešime vartoti kitokią formuluotę – „konkurencinis nuvertinimas“, kuri būtų rodžiusi, kad G20 laikosi griežtesnės pozicijos dėl Kinijos valiutų politikos.
Šio ginčo esmė – Vašingtono kaltinimai, kad Pekinas dirbtinai palaiko žemesnį juanio kursą, tokiu būdu skatindamas Kinijos prekių eksportą. Tačiau JAV reikalavimai praranda pagrindą dėl paties Vašingtono pastarojo meto veiksmų – didelės dolerių emisijos, turinčios padėti atgaivinti šlubuojančią Amerikos ekonomiką, tačiau tuo pačiu silpninančios pasaulio rezervinę valiutą.
G20 nenoras taikytis prie JAV reikalavimų taip pat pabrėžė susilpnėjusias Vašingtono pozicijas pasaulio arenoje, ypač ekonomikos srityje. B.Obama šią savaitę taip pat nesugebėjo pasirašyti laisvosios prekybos sutarties su Pietų Korėja.
B.Obama spaudos konferencijoje sakė, kad nepakankamai įvertintas juanis „jaudina“ ne vien Jungtines Valstijas, bet ir daugelį kitų Amerikos prekybos partnerių.
„Kinija išleidžia milžiniškus kiekius pinigų kišdamasi į rinką, kad (juanis) išliktų nuvertintas, todėl mes sakome, jog Kinijai svarbu laikytis laisvosios rinkos principų", – pabrėžė JAV vadovas.
„Turime suprasti, kad tai neišsprendžiama per vieną naktį. Tačiau tai reikia spręsti, o aš esu tikras, jog tai įmanoma (išspręsti)“, – pridūrė B.Obama.
Galutiniame komunikate nebeliko Kinijos valiutų politiką atspindinčios formuluotės „konkurencinis nuvertinimas“, vartota dokumento juodraštyje, kurį pareigūnai buvo parengę per derybas, vykusias prieš šį viršūnių susitikimą.
Ginčai dėl to, kas labiau manipuliuoja savo valiutomis – Kinija ar JAV, – gali atgaivinti pavojingą protekcionistinę politiką, kuri dar labiau pablogino padėtį per praeito amžiaus 4-ame dešimtmetyje siautusią Didžiąją depresiją.
Labiausiai baiminamasi, kad dėl prekybai sudaromų kliūčių pasaulio ekonomiką vėl apims recesija. Šiuos nuogąstavimus skatina istorinė patirtis: 1930 metais Jungtinėse Valstijose priimtas įstatymas, pagal kurį buvo padidinti muitai importuojamoms prekėms, kaip mano daugelis ekspertų, suvaržė prekybą, dar labiau pablogino padėtį per Didžiąją depresiją.
G20 lyderiai pasižadėjo artėti prie valiutų kursų sistemos, kurioje didesnę įtaką turėtų laisvoji rinka, taip pat padidinti valiutų kursų lankstumą. Nors šis teiginys atrodo esantis nukreiptas prieš Kiniją, pranešime paliekama pakankamai vietos interpretacijoms. Dokumente vartojamos aptakios formuluotės, taip pat nepateikiama jokių konkrečių terminų plėtojant laisvosios rinkos diktuojamą valiutų kursų modelį.
JAV sako, kad sustiprinus juanį pabrangtų Kinijos eksportuojamos prekės, tačiau Kinijai būtų pigiau pirkti iš Amerikos. Toks žingsnis taip pat padėtų sumažinti JAV ir Kinijos dvišalės prekybos disbalansą, kuris šiemet tikriausiai nebus mažesnis nei 2008 metų rekordas – 268 mlrd. dolerių.
Stipresnis juanis taip paskatintų Kinijos kompanijas daugiau prekių parduoti vidaus rinkoje ir tapti mažiau priklausomoms nuo pigių prekių eksporto į JAV ir kitas šalis.
Tačiau kitos šalys raukosi dėl JAV federalinės atsargų sistemos planų įšvirkšti į pašlijusią Amerikos ekonomiką papildomus 600 mlrd. dolerių. Pasak jų, Vašingtonas elgiasi savanaudiškai, užtvindydamas rinką doleriais, mažindamas JAV valiutos vertę ir suteikdamas pranašumą Amerikos eksportuotojams.
Vargu ar penktadienį paskelbtas pranešimas padės artimiausiu laiku išspręsti didžiausias Didžiojo dvidešimtuko problemą: kaip suremontuoti pasaulio ekonomiką, kuri ilgą laiką buvo maitinama milžiniško disbalanso JAV prekybos santykių su Kinija, Vokietija ir Japonija.
Šių šalių ekonomikas daugelį metų suko prekių eksportas į Jungtines Valstijas. Kita vertus, Jungtinėse Valstijose susidarė milžiniškas skirtumas tarp eksporto ir importo, nes Amerika vartoja daugiau užsienietiškų prekių ir paslaugų nei pati jų eksportuoja.
Tačiau G20 lyderiai pasižadėjo kovoti su protekcionizmu.
„Pripažindami laisvosios prekybos ir investicijų svarbą pasaulio (ekonomikos) atsigavimui, esame įsipareigoję išlaikyti rinkas atviras ir liberalizuoti prekybą bei investicijas“, – sakoma bendrame pranešime.
G20 lyderiai taip pat sakė sieksiančios sumažinti skirtumus tarp šalių, turinčių didelį eksporto arba importo perviršį.
Einamosios sąskaitos „dideli ilgalaikiai disbalansai“, kuriais remiantis galima apytikriai įvertinti santykinę šalių prekybos ir investicijų padėtį, bus vertinami atsiremiant į „indikacines gaires“, kurias lyderiai susitarė nustatyti vėliau.
„Nesusitarėme, kokie bus kriterijai, tačiau sutariame, jog kriterijai privalo būti“, – sakė Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy. Jo šalis pirmininkaus kitam G20 viršūnių susitikimui, kuris vyks po metų Viduržemio pajūrio kurorte Kanuose.
Nėra paprastų sprendimų einamosios sąskaitos disbalansų problemai spręsti“, – pridūrė N.Sarkozy.
