Rugpjūčio viduryje ES, Europos centrinis bankas ir TVF, gavę misijos, kuri antradienį pradės darbą Graikijoje, ataskaitą, turės priimti sprendimą dėl dar vienos paskolos dalies skyrimo.
Vakarų žiniasklaida vis skeptiškiau vertina Atėnų galimybę gauti „įskaitą“ ir pateikia Europos politikų, kurie neketina daryti nuolaidų, griežtų teiginių.
„Jeigu Graikija neįvykdys (pagalbos) sąlygų, išmokų daugiau nebebus“, pareiškė savaitgalį duodamas interviu televizijos kanalui ARD Vokietijos vicekancleris Philippas Roesleris.
Jis abejojo, ar Graikija įvykdys savo įsipareigojimus kreditoriams, ir pažymėjo, kad jau niekas nejaučia siaubo dėl galimo jos pasitraukimo iš euro zonos ateityje.
Kaip rašo agentūra „Bloomberg“, nukėlus terminą, kada turi Graikija pasiekti suderintus biudžeto tikslus, reikės šaliai skirti dar 10-50 mlrd. eurų. Tuo tarpu TVF dar kovą pareiškė, kad nepasirengęs plėsti savo finansinės pagalbos šaliai.
Graikijos vyriausybė šią savaitę, kaip tikimasi, paskelbs kelias išlaidų mažinimo priemones, tarp jų – sujungti kai kurias valstybės struktūras, rašo „The Wall Street Journal“.
Tačiau kol kas Graikijos lyderiai numatė priemones, užtikrinančias sutaupyti tik trečdalį 2013-2014 metais numatytos sutaupyti 11,5 mlrd. eurų sumos, tarp jų sumažinti subsidijas vietos valdžios institucijoms, darbo užmokestį ir lengvatas biudžetininkams, taip pat sumažinti aukščiausią pensijų ribą.
Vargu ar Trejeto misija susidarys gerą įspūdį, rašo „The Wall Street Journal“.
Ekspertai jau davė suprasti, kad gali pareikalauti papildomai sumažinti 2 mlrd. eurų 2013 ir 2014 metais, kad būtų galima padengti valstybės lėšų panaudojimo viršijimą šiais metais.
Kitą paskolos dalį pagal grafiką Atėnai turi gauti rugsėjį. Rugpjūčio 20 dieną Graikija turi padengti 3,1 mlrd. eurų vertės obligacijas.
Atėnai turi užtikrinti biudžeto deficito sumažinimą šiais metais iki 6,7 proc. BVP. Tačiau situaciją apsunkina tai, kad, kaip prognozuojama, Graikijos BVP 2012 metais gali sumažėti daugiau kaip 7 procentais.
