Graikijos Vyriausybė praneša, kad po liepos vidurio valstybė galbūt nebeturės pinigų mokėti algoms ir pensijoms, nes Graikija privalo rugpjūtį išmokėti 6,6 mlrd.. eurų siekiančius įsipareigojimus, praneša naujienų agentūra „Bloomberg“.
Taupymo plano priėmimas reikštų, kad Graikija trejus metus trunkanti recesija tik pagilės – valdžiai bus kur kas sunkiau mažinti valstybės skolą. Be to, smarkiai auga graikų nepasitenkinimas valdžia.
Graikijos ekonomika traukėsi 4,4 proc. pernai ir šiemet turėtų toliau mažėti 3,8 proc. Kitąmet valstybės skola sieks 166 proc. šalies BVP ir jau dabar ji yra didžiausia euro zonos regiono istorijoje.
Vyriausybės planas reikštų didesnius mokesčius restoranas ir barams, didesnius mokesčius naftai ir sumažintą neapmokestinamą apyvartos ribą nuo 12 tūkst. iki 8 tūkst. eurų. Graikijos laikraštis „To Vima“ paskaičiavo, kad tokios taupymo plano priėmimas vidutiniškai keturių asmenų šeimai kainuotų 2800 eurų per metus – maždaug mėnesio tokios šeimos pajamas.
Graikijos centrinio banko vadovas smarkiai sukritikavo tokį taupymo planą, rašo CNN. Esą valstybė skiria per mažai dėmesio išlaidų mažinimui ir per daug – mokesčių didinimui.
„Tai papildoma našta tiems, kurie ir taip jau yra pavargę nuo visų mokesčių, kuriais jie yra apkrauti“, – sakė centrinio banko vadovas George'as Provopoulosas.
George'as Floridesas, finansų ministro pavaduotojas, sakė, kad toks taupymo planas nėra geras. „Valdantieji neparodė jokios politinės valios, pavyzdžiui, pažaboti mokesčių vengėjus.“
SEB banko analitikė Vilija Tauraitė sakė, kad taupymo plano priėmimas Graikijai vis tiek yra geresnė išeitis nei bankroto paskelbimas. O didžiulius neramumus šalyje lemia graikų mentalitetas.
„Palyginti su Lietuva, tai iki šiol pritaikytos Graikijos priemonės prilygsta ir galbūt tik nedaug pralenkia Lietuvoje taikytas. Tik tą sukilimą galbūt lemia graikų mentalitetas, jų tokia reakcija. Socialinė sistema ten yra tikrai labai dosni, vien senatvės pensija sudaro praktiškai 100 proc. buvusio atlyginimo, Lietuvoje yra tik trečdalis, Graikijoje dosnios išmokos bedarbiams. Taigi erdvės karpyti yra tikrai ir tikrai privalu tą daryti“, – sakė V.Tauraitė.
Bankrotas, pasak ekonomistės, nešspręstų šalies problemų, tik sukeltų didesnį nepasitikėjimą finansų rinkose. Bet kokiu atveju esą reikia imtis griežtų taupymo priemonių. „Pati savaime ekonomika neišplauks“, – sakė V.Tauraitė.