Kol Briuselis ilsisi, Madridas ieško būdų, kaip pripildyti tuščią savo iždą

Kol Briuselis atostogauja, Madridas pluša. Valdžia ieško įrankių ekonomikai pataisyti. Tačiau panašu, kad išlaidų sumažinimas ir mokesčių padidinimas nebūtinai reikš recesijos pabaigą, rašo „Deutsche Welle“.
Ispanijos vėliava
Ispanijos vėliava / AP/„Scanpix“ nuotr.

Europos Sąjungos stikliniai pastatai Briuselyje – beveik tušti. Netgi įprastai užgrūstose gatvėse nebėra spūsčių. Mieste – atostogų metas. Tačiau maždaug 1300 kilometrų nuo Briuselio – Madride – aukščiausi šalies pareigūnai atiduotų viską, kad tik galėtų paatostogauti. Būdų, kaip įgyvendinti Briuselyje suderintą taupymo planą, paieška verčia Ispanijos pareigūnus dirbi net vakarais.

Taupymo programa reikalauja, kad Madridas sumažintų biudžeto deficitą iki 2,8 proc. 2014 metais. Tai reiškia, kad reikės išlaidas sumažinti apie 65 mlrd. eurų. Ispanų ministras pirmininkas Mariano Rajoy‘us pranešė, kad reformuos viešąjį sektorių, sumažins subsidijas, skiriamas nedarbui ir padidins Ispanijoje pridėtinės vertės mokestį nuo 18 iki 21 proc.

Ar to užteks, kad didžiausias Europos kūdikis išliptų iš skolų liūno? Daug kas tuo abejoja. Ispanijos dienraštis „El Pais“ suskaičiavo, kad neseniai paskelbtos reformos nepripildys ištuštėjusio Ispanijos iždo. Gali būti, kad reikės imtis kur kas griežtesnių taupymo priemonių.

Waltheris von Plettenbergas, Vokietijos prekybos rūmų Ispanijoje direktorius, sakė, kad Ispanijos galimybės pasiekti užsibrėžtus tikslus nepriklauso vien nuo jos pačios. Jo teigimu, Ispanija sugebėjo laikyti galvą virš vandens dėl gerai išvystyto eksporto, tačiau, jei pasaulio ekonomika greitu laiku nepradės smarkiai augti, šalies eksporto sektorius ir pajamos iš mokesčių gali sunkiai nukentėti. Tuomet ambicingas tikslas sutaupyti daugiau kaip 60 mlrd. eurų gali būti pasmerktas.

Europos finansinio stabilumo fondas Ispanijos bankams skyrė 100 mlrd.  eurų. Priešingai nei Graikija, Portugalija ar Airija, Ispanija nebus itin griežtai kontroliuojama Europos Sąjungos.

Ispanija tikisi, kad jos bankų rekapitalizavimas leis teikti paskolas naujoms investicijoms. Tačiau Stefanas Schneideris, „Deutsche bank“ analitikas, turi savų abejonių. Jo teigimu, paskolų išdavimas smarkiai priklausys nuo jų paklausos. Ispanijoje privatus sektorius, namų ūkiai turi skolų, kurios sudaro apie 200 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.

„Noras imti naujas paskolas kol kas tikrai nebus didelis“, – sakė Schneideris. Būtent todėl jis netiki, kad Ispanijos ekonomika gali greit išsikapstyti iš recesijos dalindama paskolas.

Ką gali padaryti Ispanija, kad jos iždas nebūtų tuščias? Waltheris von Plettenbergas sakė, kad šalies išlaidų mažinimas yra gerai suplanuotas. Tačiau Ispanijos valdžios dar laukia sunki užduotis – motyvuoti autonomijas, kad jos aktyviai dalyvautų taupyme, galbūt atleistų dalį viešojo sektoriaus darbuotojų. Tačiau kol kas šis klausimas yra tabu.

Tačiau tai nėra keista, nes Ispanijos centrinė valdžia beveik nekiša nosies į autonomijų valdžios reikalus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų