Vis dėlto valdžia nenurodė jokių konkrečių idėjų, kaip ketina pasiekti ilgalaikį biudžeto subalansavimo tikslą. Japonija taip pat paskelbė savo prognozes, kad šalies ekonomika iki kitų metų kovo mėnesio paaugs 2,6 proc. Remiantis ankstesnėmis prognozėmis, Japonijai buvo prognozuojamas 1,4 proc. augimas.
Jei minėtos prognozės pasitvirtins, tai bus pirmasis kartas nuo 2006 m., kai šalies BVP paaugs daugiau nei 2 proc. Prognozuojama, kad metinis augimas iki 2012 m. kovo bus 2 proc.
„Dėl valdžios ekonomikos stimulo paketų padidėjęs verslo pelningumas, užimtumas ir pamajos lėmė ir asmeninės paklausos didėjimą, – teigiama Japonijos Vyriausybės pranešime. – Jei šis ciklas tęsis, Japonijos ekonomika turėtų savarankiškai atsigauti.“
Vis dėlto pranešime taip pat įspėjama, kad defliacija vis dar yra problema. Manoma, kad kainos nesiliaus kritusios iki mažiausiai kitų metų.
Japonija pinigų skolinosi pastaruosius du dešimtmečius, bandydama išjudinti savo ekonomiką iš stagnacijos. Ir nors šalies skolos šiuo metu yra dukart didesnės nei šalies BVP, kai kurie ekonomistai tiki, kad fiskalinė šalies situacija nėra tokia prasta, kaip atrodo. Iš esmės tokias prielaidas lemia tai, kad Japonijos prekyba turi prekybos perteklių ir vis dar gali skolintis pinigų už vienas iš mažiausių palūkanų normas pasaulyje.
Tačiau Vyriausybė taip pat pripažino, kad jei Japonija turės pasiskolinti dar daugiau pinigų iš užsienio, už šias paskolas prašomos didesnės palūkanų normos galėtų pastūmėtų šalį į bedugnę. „Turime užkirsti kelią tam, kad neatsidurtumėme tokioje situacijoje kaip Graikija, kai Japonija praras pasitikėjimą obligacijų rinkose, o tai padidins palūkanų normas ir lems šalies finansų žlugimą“, – rašoma Japonijos Vyriausybės plane.
Japonija tikisi, kad biudžeto perteklių pavyks pasiekti iki šio dešimtmečio pabaigos. Tam, kad tai pavyktų padaryti, Japonija apribojo pinigų sumą, kurią išleidžia ir pasiskolina. Šalyje taip pat svarstoma didinti vartojamuosius mokesčius, tačiau jie Japonijoje greičiausiai neatsiras dar keletą ateinančių metų.