„Akivaizdu, kad mums lieka vis mažiau laiko“, – B.Obama perspėjo penktadienį kalbėdamas Baltuosiuose rūmuose, kai Atstovų Rūmų demokratai ir respublikonai atskirai susirinko tartis dėl tolesnių veiksmų, o Senato vadovai mėgino kurti „paskutinės minutės“ kompromisą.
B.Obama dar kartą paragino sudaryti „didįjį sandorį“, pagal kurį būtų apribotos kai kurios demokratams svarbios socialinės programos, tačiau respublikonai griežtai atmetė šalies vadovo raginimą padidinti mokesčius turtingiesiems.
JAV prezidentas, kurio vadovavimas didelio nedarbo kankinamai ekonomikai neabejotinai bus įvertintas per ateinančiais metais vyksiančius rinkimus, pasiuntė signalą, kad jis neatmestų paskutinės minutės kompromiso, kurį įtakingi įstatymų leidėjai kuria už uždarų durų.
„Bent jau išvenkime Armagedono“, – paprašė B.Obama, kai po penkias dienas iš eilės vykusių įtemptų derybų Baltuosiuose rūmuose nepavyko susitarti dėl didžiulio biudžeto deficito užlopymo, keliant JAV įsiskolinimų, kurie šiuo metu siekia 14,3 trilijonų dolerių, kartelę.
Ekonomistai, finansų ir verslo lyderiai perspėjo, kad nesugebėjus pakelti JAV įsiskolinimo lubų iki rugpjūčio 2 dienos, gali kilti cunamis viso pasaulio ekonomikoje, dar neatsigavusioje po 2008 metų griūties.
Reitingų agentūros „Moody's“ ir „Standard & Poor's“ perspėjo galinčios sumažinti Vašingtonui nustatytą palankiausią AAA gebėjimo grąžinti skolas įvertinimą. Susirūpinimą taip pat reiškia pagrindiniai JAV skolintojai – Kinija, Volstrito milžinas bankas „JPMorgan Chase“ ir Federalinė rezervų sistema.
Liekant vis mažiau laiko, įtakingiausieji iš B.Obamos priešininkų respublikonų paragino ateinančią savaitę balsuoti dėl plano, pagal kurį ketinama smarkiai sumažinti valstybės išlaidas, įvedant JAV konstitucijos pataisas, įpareigojančias pinigų pristigusį Vašingtoną subalansuoti savo biudžetą.
Ekonomistai, finansų ir verslo lyderiai perspėjo, kad nesugebėjus pakelti JAV įsiskolinimo lubų iki rugpjūčio 2 dienos, gali kilti cunamis viso pasaulio ekonomikoje, dar neatsigavusioje po 2008 metų griūties.„Mūsų nedarbo krizė ir nacionalinė skola reikalauja tikrų veiksmų. Taigi, dabar debatai persikels iš Baltųjų rūmų kabineto į Atstovų Rūmų ir Senato aukštus“, – sakė Senato respublikonų mažumos lyderis Mitchas McConnellis.
„Demokratams taip pat laikas surimtėti. Mes prašėme prezidento vadovauti. Prašėme jo pateikti planą – ne kalbą, o tikrą planą, bet jis nepateikė. Mes pateiksime“, – pareiškė Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Johnas Boehneris.
Beveik neabejotina, kad demokratų vadovaujamas Senatas nepatvirtins ambicingo respublikonų plano, tačiau jį giria konservatyvių pažiūrų įstatymų leidėjai, artimi „Arbatėlės“ judėjimui, kuris įnirtingai priešinasi JAV įsiskolinimų lubų kėlimui ir siekia labiau mažinti valstybės išlaidas.
„Pagaliau grįžome į puolimą“, – Atstovų Rūmų deputatas respublikonas Jeffas Flake'as sakė žurnalistams.
Prezidentas paliko atviras duris „atsitraukimo pozicijai“, kurią kurpia M.McConnellis ir Senato demokratų daugumos lyderis Harry Reidas. Pagal šį kompromisinį planą numatoma mažinti išlaidas ir kelti skolinimosi lubas, tačiau autoriai jį vadina mažiausiai patraukliu sprendimu, išskyrus bankrotą.
Senatorių padėjėjai sakė, kad ši priemonė tebeformuojama, nupasakojo pagrindinius jos punktus. Anot jų, valstybės išlaidas planuojama sumažinti apie 1,5 trilijono dolerių, tačiau B.Obama skolinimosi ribas galėtų didinti tik pritarus abiejų Kongreso rūmų demokratams.
Dėl šio plano, sukėlusio konservatyviųjų politikų pasipiktinimą, taip pat gali būti suformuota JAV įstatymų leidėjų komisija, kuri teiktų rekomendacijas dėl valstybės išlaidų karpymų. Tokia tvarka padėtų lengviau apeiti parlamentinės sistemos kliūtis.
B.Obama peikė respublikonų atsisakymą pritarti jo raginimui didinti mokesčius turtingiesiems ir stambioms įmonių grupėms, perspėdamas, jog bankroto atveju „mokesčiai padidėtų visiems“, nes labai išaugtų palūkanos.
Respublikonai argumentavo, kad mokesčių didinimas pasmaugtų investicijas, didinančias darbo rinką tuo metu, kai JAV ekonomikoje nedarbo lygis atkakliai laikosi ties 9,2 proc. žyma.
Nauja Kvinipiako universiteto viešosios nuomonės tyrimų instituto apklausa rodo, kad JAV visuomenė valstybės bankroto atveju būtų labiau linkusi kaltinti respublikonus negu B.Obamą. Respublikonų ekonominę politiką neigiamai vertina 48 proc., o prezidento – 34 proc. respondentų.
B.Obama savo kampaniją dėl perrinkimo 2012 metais ketina grįsti nacionaliniais debatais dėl JAV ekonomikos ir pranašauja, kad jis „laimės šiuos debatus, nes manau, jog mūsų požiūris geresnis.“
