„Pagrindinė ksenofobijos priežastis, žinoma, ne žurnalistai“, – pareiškė pirmadienį agentūrai „Interfax“ Rusijos teisių gynimo bendrijos veteranas, judėjimo „Už žmogaus teises“ lyderis – Levas Ponomariovas.
Teisių gynėjas sakė, kad kai kurie žurnalistai gali pasakyti nekorektiškų teiginių, bet „suversti jiems visą atsakomybės naštą neteisinga“.
Pasak jo, ksenofobiškos nuotaikos išplito po SSRS subyrėjimo, šias nuotaikas pakurstė karas Čečėnijoje.
Rusijoje seniai buvo būtina parengti ir įgyvendinti tarpnacionalinės taikos ir santarvės programas, kurios padėtų išnaikinti ksenofobiją. „Deja, tai nebuvo padaryta“, – sakė L.Ponomariovas.
Kitas teisių gynėjas, centro „Sova“ direktorius Aleksandras Verchovskis pareiškė agentūrai „Interfax“, kad nesutinka su R.Nurgalijevo nuomone, jog žurnalistai, nušviesdami vieną ar kitą įvykį, neturi „aštrinti problemos“.
„Neteisinga manyti, kad žurnalistai turi nušviesti kokias nors situacijas, neaštrindami problemos. Nušvietimas turi būti objektyvus“, – sakė A.Verchovskis, kuris specializuojasi stebėti ksenofobijos problemas Rusijoje.
„Ksenofobijos problema gali būti būdinga visiems. Aš nematau, kuo žurnalistai skiriasi nuo mokslininkų, valdininkų, policininkų ir taip toliau“, – sakė A.Verchovskis.
Rusijos VRM vadovas R.Nurgalijevas pirmadienį Žemutiniame Naugarde pareiškė, kad prie ksenofobijos nuotaikų plitimo Rusijos Federacijoje prisideda nekorektiškas etninių konfliktų nušvietimas kai kuriose Rusijos žiniasklaidos priemonėse.
Kaip pavyzdį jis pateikė įvykius Maniežo aikštėje pernai gruodį, kurie, jo nuomone, „buvo nušviečiami neteisingai“.
„Žodis turi būti gerai patikrintas, informacija turi būti objektyvi, ji turi būti pateikta žmonėms be dviprasmiškumo ir tų dalykų, kurie gali paaštrinti problemą“, – sakė ministras.
Teisių gynimo centro „Sova“ duomenimis, šįmet iki rugpjūčio 1 dienos nuo radikalių nacionalistų rankų 15 žmonių žuvo Rusijoje, dar 70 buvo sužeisti, septyniems buvo grasinta nužudyti.
Mums dar tik trūko, jog mums aiškintų, kad Vakarų muzika – tai blogai, o dainuoti reikia liaudies dainas, – sakė Liudmila Aleksejeva.Centras „Sova“ agentūrai „Interfax“ pranešė, kad 2011 metais užpuolimų agresyvios ksenofobijos pagrindu užfiksuota 19-oje Rusijos regionų.
Teisių gynėjų duomenimis, dažniausiai radikalūs nacionalistai puola atvykėlius iš Centrinės Azijos, kairiųjų jaunimo grupių, seksualinių mažumų atstovus ir kilusiuosius iš Kaukazo.
Rugpjūčio 3 dieną didžiausių teisių gynimo organizacijų atstovus išgąsdino R.Nurgalijevo siūlymas išnagrinėti, kam teikia pirmenybę Rusijos jaunimas muzikos, knygų ir kino srityje, taip pat įvesti apribojimus internete.
„Tik ir trūko, kad mums aiškintų, jog Vakarų muzika – tai blogai, o dainuoti reikia liaudies dainas. Kad nereikia šokti lambados, o reikia šokti „barynią“ (ponią) ir taip toliau. Aš visa tai jau patyriau – Stalinas mums aiškino, kokiai muzikai, šokiams ir kitkam mes turime teikti pirmenybę“, – sakė Maskvos Helsinkio grupės vadovė Liudmila Aleksejeva.
„O į internetą kėsinamasi ne pirmą kartą, jiems ekstremizmas – tai visoks mąstymas kitaip“, – sakė L.Aleksejeva.
„Man atrodo, seniai pribrendo situacija, kai būtina atlikti stebėjimą šalyje, sužinoti, kas ko klausosi, skaito ir žiūri... Seniai laikas rimtai pažiūrėti į istorinius paminklus, atkreipti dėmesį į savitumą ir papročius“, – sakė R.Nurgalijevas per tarpžinybinės kovos su ekstremizmu komisijos išvažiuojamąjį posėdį.
Pasak VRM vadovo, taip pat būtina išnagrinėti muzikinio akompanavimo klausimą, „išsiaiškinti, ar jis nevienašališkas“. „Dabar pamiršome romansus, valsus, viską, kas mus vienijo, ištakas ir šaknis“, – sakė jis.
