Kodėl O.bin Ladenas taip nekentė amerikiečių? Kodėl jis išpažino pačią kraštutiniausią radikalaus islamo kryptį ir kodėl norėdamas išreikšti savo neapykantą ir tikėjimą, pasirinko smurtą?
Neįprastos O.bin Ladeno metamorfozės galėjo prasidėti dar vaikystėje. Manoma, kad jis buvo 43-ias iš 53-jų savo tėvo vaikų, tačiau šiame chaose sugebėjo atkreipti į save milijardieriaus tėvo Muhammado Awado bin Ladeno dėmesį ir tapti jo mėgstamiausiu sūnumi. Osamos broliai pasakojo, kad vaikystėje jis buvo abejingas ir tylus vaikas – kol jo bendraamžiai žaidė lauke ir kėlė triukšmą lakstydami aplinkui, Osama mieliau lydėjo savo tėvą į verslo ar religinius susitikimus, kuriuose tyliai sėdėdavo tėvo pašonėje.
Kai Osama sulaukė dešimties metukų, jo gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. Per privataus lėktuvo katastrofą žuvo jo tėvas. Lėktuvo pilotas, dėl kurio klaidos įvyko nelaimė, buvo amerikietis. Tikėtina, kad vėlesnę Osamos antipatiją JAV ši tragedija dar labiau padidino.
Po Muhammado mirties jo šeima tęsė tradiciją per hadžą priimti pas save piligrimus. Tapęs paaugliu, Osama mėgdavo su jo namuose apsilankiusiais piligrimais diskutuoti apie religiją. Kai kurie iš piligrimų išpažino salafizmą ir supažindino jaunąjį Osamą su radikaliais Sayyido Qutbo mokymais.
Osamos broliai pasakojo, kad vaikystėje jis buvo abejingas ir tylus vaikas – kol jo bendraamžiai žaidė lauke ir kėlė triukšmą lakstydami aplinkui, Osama mieliau lydėjo savo tėvą į verslo ar religinius susitikimus.Skirtingai, nei daugybė turtingų saudo arabų, Osama nesižavėjo Vakarais. Vos sulaukęs 17-os jis nutarė vesti savo pusseserę Najua Ghanem ir įsitraukė į šeimos statybų verslą. Jau tada jis spinduliavo neapykanta Vakarų vertybėms, ar tiksliau, vertybių trūkumui, kuri vėliau tapo faktiškai visų jo kalbų leitmotyvu. Ši neapykanta buvo ir Osamos noro skelbti džihadą ateistiškiems, „bedieviams“ Vakarams priežastis.
1979 metais Sovietų Sąjungai įsiveržus į Afganistaną, pasipriešinimas sovietams pasireiškė islamo mudžahedų forma. Tais metais Osama jau buvo tapęs kraštutinio islamo akademiko Abudullaho Azzamo, mokiusio, kad kurstymas ir džihadas yra religinė pareiga, statytiniu. 1982 metais, kai Osamai buvo 25-eri, jis nusprendė atsisakyti savo privilegijuoto ir patogaus gyvenimo ir išvyko į Afganistaną.
Čia Osama tiesiogiai bendravo su JAV kariuomenės atstovais, tiekusiais ginklus ir apmokiusiais mudžahedus. Kai sovietų pajėgos 1989 metais galiausiai pasitraukė iš Afganistano, Jungtinėms Valstijoms nerimą pradėjo kelti galimas „atgalinis smūgis“, kurio Amerika baiminosi sulauksianti iš kietosios linijos islamo kovotojų. Tuomet Osama iš Pakistano slaptųjų tarnybų sužinojo, kad buvo ir pats įtrauktas į žmonių, kuriuos CŽV siekė pašalinti, sąrašą. Sužinojęs tai jis sugrįžo namo, į Saudo Arabiją, tačiau čia jam buvo paskirtas namų areštas.
Taigi nestebina tai, kad Osama pajuto, jog amerikiečiai išnaudojo mudžahedus ir juos apgavo. Dar didesnį pyktį jam kėlė faktas, kad Saudo Arabijos režimas pakluso JAV darbotvarkei.
Tuomet Osama įsitraukė į reformistinį judėjimą. Galbūt jo dėmesio už Saudo Arabijos sienų esančios valstybės niekada nebūtų patraukusios, jei ne Irako diktatoriaus Sadamo Husseino invazija į Kuveitą 1990-aisiais.
Sužinojęs, kad Saudo Arabija svarstė galimybę kreiptis pagalbos į JAV, Osama parašė laišką šalies vidaus reikalų ministrui ir pasiūlė suburti kariuomenę iš buvusių mudžahedų, kuri ir bandytų išlaisvinti mažytę valstybę. Osamos pasiūlymas buvo atmestas ir netrukus po to 100 tūkst. JAV karių atsidūrė Saudo Arabijos teritorijoje.
Osamos akimis, tai buvo šventvagystė: Saudo Arabija yra dviejų musulmonams švenčiausių vietų pasaulyje, Mekos ir Medinos, namai. Korane aiškiai pasakyta, kad čia nemusulmonams lankytis draudžiama. Šią istorinę akimirką Osama man apibūdino kaip „pačią siaubingiausią“ jo gyvenime. Labai papiktintas ir suerzintas, Osama surezgė planą slaptai iki 1991 metų gruodžio išvykti iš savo gimtinės. Prieglobstį jis rado Sudane, iš kur jis suplanavo išpuolius prieš JAV taikinius Saudo Arabijoje.
1988 metais įkurtas teroristinis tinklas „al-Qaeda“. Savo ruožtu Sudane Osama kartu su kitais minėto tinklo įkūrėjais, tarp kurių ir egiptiečiu Aymanu al-Zawahiri, atnaujino diskusijas apie „al-Qaedos“ darbotvarkę. Kraštutinė idėja dėl džihado globalizacijos gimė A.al-Zawahiri. Pastarasis matė du kovos laukus: „artimąjį priešą“ – kai kuriuos Artimųjų Rytų tironus ir diktatorius (A.al-Zawahiri prisidėjo prie 1981 metais suplanuoto Egipto prezidento Anwaro Sadato nužudymo), ir „tolimąjį priešą“ – Vakarų valstybes, iš kurių pagrindinė – JAV.
Pirmąjį išpuolį Vakarų šalyje „al-Qaeda“ įvykdė 1993 metais – prie Niujorko Pasaulio prekybos centro sprogus sprogmenimis užpildytam sunkvežimiui, šeši žmonės žuvo, daug buvo sužeisti.
Vėliau prasidėjo laiškų siuntimas žiniasklaidai, kuriuose pirmą kartą užsiminta apie Izraelį ir reikalauta, kad JAV nutrauktų savo kišimąsi į Artimuosius Rytus ir „pagalbą Izraeliui“. Laiškuose taip pat reikalauta, kad Jungtinės Valstijos nutrauktų diplomatinius santykius su Izraeliu. Niekaip nepavykusios pastangos pasiekti taikos susitarimą tarp Izraelio ir Palestinos Autonomijos ir stipri JAV parama žydų valstybei buvo dar vienas pretekstas Osamai.
1998 metais atkūręs „al-Qaedos“ būstinę Tora Bora kalnuose, O.bin Ladenas kartu su A.al-Zawahiri bei kitais paskelbė sukūrę „Pasaulio islamo džihado frontą prieš žydus ir kryžiuočius“ ir pradėjo organizuoti įvairius išpuolius prieš JAV taikinius, kurių kulminacija buvo 2001 m. rugsėjo 11-osios teroristiniai išpuoliai. Visa kita jau istorija.
