Šios savaitės pradžioje iškilmingai paskelbta apie naujo aukščiausio pasaulyje dangoraižio statybas. Bendrovė „Jeddah Economic“ kartu su Osamos Bin Ladeno šeimai priklausančia kontroliuojančiąja „Bin Laden Group“ Saudo Arabijos Džidos mieste prie Raudonosios jūros statys bokštą, kuris bus net 173 metrais aukštesnis už dabartinį aukščiausią planetos statinį „Burj Khalifa“ Dubajuje.
„Kingdom Tower“ aukštis viršys kilometrą, o bendras plotas viršys 500 tūkst. kv. m. Kontrakto suma – 1,2 mlrd. dolerių. Milžiną projektavo Adriano Smitho ir Gordono Gillo studija – ta pati, kuri sukūrė „Burj Khalifa“. Iš viso į prašmatnų kvartalą „Kingdom City“ Džidoje bus investuota 20 milijardų dolerių.
„Kingdom Tower“ švytės dar neregėta prabanga. Čia bus įrengti apartamentai, aukščiausios klasės viešbutis „Four Seasons“, aukščiausia pasaulio observatorija, „dangaus terasa“ 157 aukšte – turtingiausiems bokšto gyventojams. Į viršų kels 59 liftai, apatiniuose aukštuose bus įrengta 12 eskalatorių.
Tai bus ambicingas projektas, bet jis kažkuo primins jau buvusias istorijas apie „dar neregėto aukščio dangoraižius, nustatančias naujus prabangos standartus“. Ir tai, kas labai dažnai nutinka netrukus po jų atidarymo.
Ekonomikos ciklų tyrėjai jau senokai yra nustatę ryšį tarp statybų bumo, aukštų statinių karštligių ir po jų prasidedančių krizių. Naujausias šio dėsnio pavyzdys – tas pats „Burj Khalifa“ dangoraižis, prie bankroto ribos nuvaręs jo sumanytojus ir autorius – kompaniją „Dubai World“, kuri žiauriai prasiskolino, kad užbaigtų šį pasakiškai brangų projektą.
Nieko nuostabaus: žinomas amerikiečių ekonomistas Markas Thortonas dar 2005 metais pateikė teoriją, motyvuotai siejančią dangoraižių atidavimo eksploatacijai datas su po to užgriūnančiais finansiniais sukrėtimais. Daugeliu atveju tai būna ne vienos kompanijos, o ištisos šalies, regiono, ar net didelės grupės šalių ekonominė krizė.
Mat, tokie dideli ir ilgai trunkantys projektai, susiję su itin didelėmis išlaidomis, neretai sutampa su ekonominio pakilimo ir nuosmukio ciklais. Žinoma, vien tik dangoraižių statyba negali sukelti ekonominės krizės, bet žmonių noras juos statyti, paprastai kylantis per pakilimą ir puikiais lūkesčiais, labai dažnai ženklina artėjančio nuosmukio pradžią.
M.Thortonas rėmėsi daugybe istorinių pavyzdžių, kad pagrįstų savo teoriją. Pateikiame kelis ryškesnius atvejus.
Singerio pastatas Niujorke per vargus buvo užbaigtas 1908-aisiais, netrukus po to, kai visuotinė panika JAV biržose palaidojo 50 procentų akcijų vertės ir privertė bankrutuoti kelis stambius bankus.
Išskirtinių formų kompanijos „Chrysler“ dangoraižis pastatytas 1930 metais, o garsusis „Empire State Building“ – 1931-aisais. Abu – klasikiniai gigantiškų statybų ir Didžiosios depresijos pavyzdžiai.
Pasaulio prekybos centras, buvęs vienu Niujorko simbolių, kol 2001-ųjų rugsėjį jo nesugriovė teroristai, atvėrė duris nuomininkams ir lankytojams 1972–1973 metais. Tai buvo labai didelis investicinis projektas, sumanytas dar spartaus augimo laikais septintajame dešimtmetyje. Jo statybų pabaiga sutapo su JAV ekonomikos stagnacijos periodo pradžia.
Įspūdingieji naftos kompanijos „Petronas“ bokštai dvyniai Malaizijos sostinėje buvo užbaigti 1998 metais. Beveik tuo pačiu metu prasidėjo Pietryčių Azijos finansų krizė.
„Burj Khalifa“ – šiuo metu aukščiausias pasaulio pastatas – užbaigtas 2010 metais. Dėl finansinių problemų statybos užtruko, o pats pastatas, anot šios dangoraižių ir krizių ryšio teorijos, simbolizuoja kol kas didžiausią XXI amžiaus ekonomikos nuosmukį.
