Verslo leidinio „Wall Street Journal“ interneto tinklapyje A.Riley tvirtina, kad siekdamas išsklaidyti EK nuogąstavimus, „Gazprom“ galėtų pasiūlyti kompensacijų bei pakeisti savo verslo praktiką, tuo tarpu aktyvios gynybos kelias galiausiai gali pasirodyti beviltiškas.
Anot A.Riley, tyrimą dėl galimo „Gazprom“ dominavimo Vidurio ir Rytų Europos šalių rinkose atlieka EK Konkurencijos generalinis direktoratas, kuris nuo ES antimonopolinių taisyklių įsigaliojimo 1958 metais Europos Teisingumo Teisme dar nėra pralaimėjęs panašių bylų.
Teisininko teigimu, EK nebūtų pradėjusi tyrimo, neturėdama pakankamai įrodymų, kuriuos tikriausiai surinko 2011 metų rugsėjį, atlikus kratas „Gazprom“ atstovybėse Čekijoje ir Vokietijoje, taip pat iš ieškovų bei pačios Komisijos atlikto išsamaus rinkos tyrimo. Be to, pradėjus tyrimą į EK paprastai kreipiasi dar daugiau ieškovų, kurie pateikia dar daugiau įrodymų.
A.Riley teigimu, tiriant koncerno veiklą, pavojingiausias „Gazprom“ yra gamtinių dujų ir naftos kainų susiejimo klausimas. Maskva būgštauja, jog atsižvelgiant į dabartinį dujų rinkų likvidumą, bet koks šių kainų atsiejimas turės neigiamos įtakos „Gazprom“ pajamoms.
Anot Londono teisininko, šiuolaikinėje Europos ekonomikoje gamtinių dujų ir naftos kainų susiejimą sunku pateisinti. Tokia praktika buvo pateisinama 1960-aisiais, kai Europoje buvo paplitusios naftos produktus naudojančios elektrinės, tačiau po aštuntojo dešimtmečio naftos krizės ir sugriežtintų aplinkosaugos reikalavimu, šiuo metu naftos produktai Europos elektrinėse beveik nenaudojami.
Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, šiuo metu tik 3 proc. energijos Europoje gaminami naudojant naftos produktus. Be to, anot A.Riley, praėjusio šimtmečio pabaigoje bei dabartinio pradžioje, kai naftos kainos buvo pastebimai sumažėjusios, pats „Gazprom“ siekė išvengti dujų ir naftos kainų susiejimo.
Pasak A.Riley, daugelis Europos vyriausybių gali klausti, ar „Gazprom“ iš viso kada nors rimtai atsižvelgė į ES antimonopolines taisykles. Anot teisininko, Lietuvos vyriausybė tvirtina, jog Maskva jai ne kartą grasino dėl Vilniaus veiksmų liberalizuojant šalies dujų rinką, ir dabar Lietuva tarp brangiausiai už dujas mokančių Europos valstybių.
A.Riley prognozuoja, kad „Gazprom“ problemos gali nesibaigti tik EK Konkurencijos generalinis direktorato atliekamu tyrimu, kuris apima laikotarpį tik nuo 2004 metų gegužės 1 dienos, kai daugelis Vidurio ir Rytų Europos šalių tapo ES narėmis.
Anot teisininko, dar prieš tapdamos ES narėmis šios šalys prisiėmė įsipareigojimus nuo 1994 metų savo nacionaliniuose įstatymuose taikyti ES antimonopolines taisykles atitinkančius reikalavimus, todėl yra galimybė, jog šių šalių konkurencijos institucijos taip pat pradės tyrimą dėl „Gazprom“ veiklos 1994-2004 metais.
A.Riley teigimu, tai pastebimai išplėstų tyrimo mastą ir „Gazprom“ atsakomybės dydį. Privačios kovos su monopolija institucijos taip pat gali paraginti energijos vartotojus sekti EK pavyzdžiu ir pateikti „Gazprom“ civilinius ieškinius dėl žalos atlyginimo.
