Pamatę Berlyno šiukšliadėžėse besiknaisiojantį Guentherį greičiausiai pamanytumėte, kad jis yra benamis. Tačiau 61-erių vyras yra vienas iš vis didėjančio skaičiaus Berlyno pensininkų, kurie tuščius butelius renka norėdami gauti papildomų pajamų. Skirtingai nei anksčiau, kai didžioji dalis butelius rinkusių žmonių buvo benamiai, alkoholikai ar narkomanai, pastaruoju metu šios veiklos vis dažniau imasi pensininkai ir darbo nerandantys vokiečiai, taip bandantys sudurti galą su galu.
Ekspertai įspėja, kad šios veiklos suaktyvėjimas – netinkamos socialinės sistemos, bandančios įveikti augančio vyresnio amžiaus gyventojų Vokietijos sostinėje skaičiaus problemą, simptomas.
Socialinis kontaktas
„Žmonės vis tiek išmeta butelius, taigi kodėl iš to truputį neuždirbus?“ – „Spiegel online“ sakė Guentheris, nenorėjęs žurnalistui atskleisti savo pavardės. Dėl ligos buvęs mechanikas buvo priverstas anksti išeiti į pensiją. Vyras butelius renka jau kelerius metus. Guentherio 700 eurų (2 417 litų) per mėnesį siekiančios pensijos paprasčiausiai neužtenka norint padoriai išgyventi. Rinkdamas butelius vyras per dieną užsidirbta iki 5 eurų (17 litų). Šiuos pinigus jis išleidžia maistui ir gėrimams.
„Butelius renku ištisus metus, priklausomai nuo nuotaikos, – aiškino Guentheris. – Tai darydamas susitinku su įvairiais žmonėmis. Kartais tai būna linksma patirtis. Kurį laiką dirbau muziejuje, tačiau iš vienatvės ten vos nenumiriau.“
Tai, kad vis daugiau žmonių Berlyne pinigų prisiduria rinkdami butelius, vertinama kaip socialinių problemų, atsiradusių Berlyne po Berlyno sienos griūties 1989 metais, rezultatas.
2003 metais Vokietijos valdžia įvedė privalomą užstatą vienkartinėms kai kurių gėrimų pakuotėms. Tarp jų – alaus, mineralinio vandens ir putojančių gėrimų. Išimtis padaryta vyno, pieno ir stipriųjų alkoholinių gėrimų tarai. Užstatas mokamas už kiekvieną butelį, o jo dydis svyruoja nuo 8 iki 25 euro centų (nuo 28 iki 86 lietuviškų centų).
Tai, kad vis daugiau žmonių Berlyne pinigų prisiduria rinkdami butelius, vertinama kaip socialinių problemų, atsiradusių Berlyne po Berlyno sienos griūties 1989 metais, rezultatas. Vokietijos sostinėje nedarbas vis dar viršija 13 procentų.
2009 metais maždaug 57,5 tūkst. iš 648 tūkst. Berlyne gyvenusių pensininkų kreipėsi į valdžią socialinės paramos. Tai federalinei valdžiai subsidijų forma kainavo 318 mln. eurų (kiek daugiau nei milijardas litų) – net 42,5 proc. daugiau nei 2006-aisiais.
Vis daugiau pagyvenusių žmonių Berlyne kreipiasi ir į įvairias labdaros organizacijas, tikėdamiesi gauti paramos maistu ir drabužiais.
Suteikia prasmę
Vienos iš labdarą teikiančių organizacijų „Berliner Tafel“ atstovė Sabine Werth žino apie padidėjusį žmonių, pinigų pragyvenimui prasimanančių renkant butelius, skaičių. Pasak jos, kadais šiukšlių dėžėse ieškoti butelių buvo gėdinga. Tačiau dabar vis daugėja žmonių, priimančių tai kaip būdą užsidirbti.
„Vyresnės kartos atstovams ši veikla suteikia ir tam tikrą prasmės jausmą. Ši veikla jiems yra pretekstas išeiti iš namų ir bendrauti su kitais žmonėmis. Be to, butelių surinkimas prisideda prie aplinkos tausojimo. Tačiau pirmiausia tai, žinoma, susiję su noru ištrūkti iš skurdo ir vienatvės rato – dviejų dalykų, kurie beveik visada eina koja kojon“, – kalbėjo S.Werth.
Šio tinklalapio tikslas labai paprastas: žmonės, užėję į tinklalapį, jame gali susirasti kontaktus žmogaus, kuris jų rajone surenka butelius.
Gali atrodyti, kad Guentheriui butelių rinkimas yra tarsi produktyvus laisvalaikio užsiėmimas, suteikiantis jam galimybę bendrauti su kitais žmonėmis ir pasididinti savo pajamas. Tačiau ignoruoti socialines ir ekonomines realijas, verčiančias vis daugiau žmonių išeiti į gatves ir raustis šiukšliadėžėse, sudėtinga.
Dar visai neseniai Guentheris tuščius butelius rinkdavo „Tempelhofer Feld“ – viename iš miesto parkų, kuriame žmonės vasarą rengia piknikus. Tačiau parko apsaugos darbuotojai išvarė pensininką: „Rinkti butelius šiame parke buvo pelninga, tačiau apsaugos vyrukai liepė man iš ten dingti. Manau, jie nenori, jog turistai pamatytų Berlyne tikrą skurdą.“
Dabar pensininkas didžiąją dalį butelių surenka naktimis požemio stotyse.
Inovatyvi pagalba
Vienas jaunas berlynietis nusprendė padaryti ką nors, kas palengvintų butelių surinkėjų gyvenimą Berlyne. Komunikacijų dizaino studentas Jonas Kakoschke sukūrė internetinę schemą, kurios tikslas – susieti nereikalingus tuščius butelius su juos surenkančiais žmonėmis. Ši idėja kilo J.Kakosche ir jo draugams svarstant, ką veikti su daugybe tuščių alaus butelių, likusių namuose po vakarėlio.
Diskusijos rezultatas – 2011 metų liepą veikti pradėjęs Pfandgeben.de tinklalapis. Šio tinklalapio tikslas labai paprastas: žmonės, užėję į tinklalapį, jame gali susirasti kontaktus žmogaus, kuris jų rajone surenka butelius. Butelių surinkėjas pasiima butelius ir pristato juos į artimiausią taros supirktuvę.
Tinklalapis sulaukė nemažo žiniasklaidos dėmesio.
