„Mes triuškiname juos su kūju“, – pasakoja Jeffrey Harringtonas, kraustymo įmonės savininkas.
Pianinus sudaro šimtai svarų metalo, medžio ir sudėtingų mechanizmų tam, kad jie atkartotų Bachą, Mozartą, Bethoveną, pasveikintų su gimtadieniu ir pralinksmintų per žiemos šventes. Sunku įsivaizduoti juos, kaip kokias naudotas popierines servetėles, išmetamus į sąvartyną.
Tačiau ekonomika daugumą naudotų pianinų tiesiog išmeta už borto. Pianinus taisyti labai sunku – daugybė detalių reikalauja ilgų valandų darbo ir kruopščių specialisto rankų. O įprastų pianinų kaina dešimtimis kartų viršija skaitmeninių klaviatūrų kainas.
„Vietoje to, kad leistum šimtus tūkstančių dolerių seno pianino taisymui, greičiausiai pirksi pagamintą Kinijoje, kuris skambės taip pat gerai. Arba pasirinksi skaitmeninį“, – sakė Larry Fine, „Acoustic & Digital Piano Buyer“ atstovas.
Naujų instrumentų internete galima nusipirkti itin pigiai, todėl kartais net nemokamai atiduodamo senelės pianino pervežimas gali kainuoti brangiau.
Daug pianinų pastaruoju metu miršta dėl senatvės. Vėlyvajame XIX amžiuje ir XX amžiaus pradžioje, kai dar nebuvo radijo, pianiną būtinai turėdavo visos viduriniajai klasei priklausančios šeimos.
Auksiniu pianino amžiumi vadinami 1900–1930 metai. Tuomet vien JAV būdavo pagaminama milijonai šių instrumentų. Daugiausia pianinų JAV buvo parduota 1910 – net 365 tūkst. Tuo metu pernai namus surado vos 41 tūks. pianinų.
Vidutinė pianino gyvenimo trukmė – 80 metų. Tai reiškia, kad dauguma piko metu pagamintų pianinų dabar jau merdi.
Pianinų gamintojai teigia, kad dėl mažesnės pianinų paklausos yra kaltos mokyklos, kur muzikiniam išsilavinimui nebėra skiriama tiek dėmesio, mažesnis konkursų skaičius, smarkiai sumažėjusios namų išlaidos baldams.
Kraustymo įmonės atstovė O‘Mara pasakoja, kad per mėnesį į šiukšlyną išveža 5–10 pianinų. Už pianino išvežimą į sąvartyną prašoma apie 150 apie JAV dolerių.
Pianinų taisyklos, nuomos punkto „Beethonen Pianos“ savininkas Carlas Demleris pasakojo, kad žiemą pianinus jis degina. Jis mosteli ranka į krosnį ir sako negalįs suskaičiuoti, kiek instrumentų ji jau prarijusi.
Pianinų restauratorė Martha Taylor sako, kad pianinai, kaip ir žmonės, yra laidojami: „Tai yra labiausiai emociškai pakrautas baldas. Jei palaidojai savo močiutę, turi palaidoti ir jos pianiną, o tai yra labai sunku.“
