Plačiame interviu, kurį davė Vokietijos verslo dienraščiui „Handelsblatt“, A.Samaras taip pat pakartojo, kad Graikijai reikia daugiau laiko įgyvendinti didelių taupymo priemonių programą, kurios tarptautiniai kreditoriai reikalauja mainais į naujas išmokas.
Paklaustas, kiek laiko Graikija išsilaikytų be naujos finansinės injekcijos, A.Samaras atsakė: „Iki lapkričio pabaigos. Tuomet podėliai ištuštėtų.“
„Negaliu to neigti ir neneigsiu: Graikijos demokratija patiria, ko gero, didžiausią visų laikų iššūkį“, – pažymėjo premjeras.
Graikijai žūtbūt reikalinga apie 31,5 mlrd. eurų (108,8 mlrd. litų) paskola pagal antrąją Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) Atėnams pasiūlytą finansinio gelbėjimo programą, kuri buvo sulaikyta keliems mėnesiams, kol tarptautinių donorų auditoriai derėjosi su vyriausybe dėl tolesnių priemonių įgyvendinimo.
Mainais Graikija įsipareigojo vykdyti didelio masto biudžeto išlaidų taupymo programą, siekiant patenkinti reikalavimus, iškeltus kreditorių trejeto – Europos Komisijos, Europos centrinio banko (ECB) ir TVF.
„Mūsų atlikti karpymai jau baigėsi. Priartėjome prie ribos, kai negalime nieko prašyti iš savo žmonių, – pažymėjo A.Samaras. – Žmonės pasiekė tašką, kai sako: „Esame pasiruošę aukotis, tačiau norime matyti šviesą tunelio gale. Kitaip viskas bus bergždžia.“
Primindamas tarpukario Vokietijos vyriausybės griūtį, iškėlusią į valdžią nacių lyderį Adolfą Hitlerį, Graikijos premjeras pareiškė: „Kalbama apie susitelkimą mūsų visuomenėje, kuriam pavojų kelia didėjantis nedarbas, panašiai kaip Veimaro respublikos pabaigoje Vokietijoje.“
„Mums reikia daugiau laiko biudžeto konsolidacijai – tačiau nebūtinai daugiau pagalbos“, – teigė jis, Vokietijoje didėjant nerimui, jog Europa galiausiai bus priversta mesti dar daugiau lėšų, kad Graikija nenuskęstų