JAV naujienų portalas www.foxbusiness.com pateikia sąrašus ir charakteristikas valstybių, turinčių aukštą investicinį reitingą AAA ir nurodo, kurios jo artimiausiu metu gali jo netekti.
Gresia reitingo mažinimas
1.Austrijai. Analitikai apskritai stebisi, kaip šiai valstybei pavyksta išlaikyti tokį aukštą investicinį reitingą. Ekonomikos rezultatus smukdo santykiai su PIGS šalimis (Portugala, Ispanija, Graikija, Italija) ir Rytų Europa. Manoma, kad aukštai išsilaikyti Austrijai padeda Vokietija. Analitikai teigia, kad Austrijai reikia restruktūrizuoti kai kuriuos sektorius, padaryti lankstesnę darbo jėgą, kovoti su senėjančia visuomene. Viešoji skola siekia 70,4 proc. BVP.
2.Suomijai. Didelė priklausomybė nuo užsienio prekybos, padidėjęs nedarbas, artimiausiu metu greičiausiai nemažėsianti valdžios sektoriaus skola, smunkantis aukštųjų technologijų sektorius neramina analitikus. Pernai viešoji skola siekė 45,4 proc. BVP.
3.Prancūzijai. Šiai valstybei pastarąją krizę pavyko išgyventi kur kas geriau nei daugeliui pasaulio valstybių. Visgi viešoji skola augo nuo 68 proc. iki 84 proc. Nemažai įsipareigojimų Prancūzijos bankams turi ir JAV.
Krizių nebijančios valstybės
Šios devynios žemiau išvardytos valstybės yra laikomos stabiliausiomis šiuo metu. Tačiau trijomis A yra vertinama ir daugiau valstybių, tokių kaip Didžioji Britanija, Liuksemburgas, Lichtenšteinas.
1.Australija. Australija investuotojų šiemet buvo laikoma saugia valstybe ir kol kas nieko nepasikeitė. Nors ekonomikai ir grasina šiemet anksčiau prasidėję potvyniai, nuostolių nesibaiminama. Australija yra turtinga gamtos išteklių, turi pakankamai mažai gyventojų ir palyginti aukštą bendrojo vidaus produkto (BVP) vienam gyventojui rodiklį, šiek tiek pigesnę darbo jėgą ir mažą nedarbą – būtent šie faktoriai Australijai ir padeda apsisaugoti nuo pasaulio finansų suiručių. Viešoji skola siekia 22,4 proc. BVP.
2.Kanada. Kanada finansiškai stabilia šalimi laikoma net nepaisant glaudžių ekonominių santykių su JAV. Kanada turi daug gamtos išteklių. Be to, valstybei pavyko išvengti nekilnojamojo turto burbulo, kuris sudavė skaudų smūgį JAV. Pernai viešoji skola siekė 34 proc. BVP.
3.Danija. Valstybės ekonomika yra sąlyginai stipri, tauta labai išsilavinusi. Danija smarkiai priklauso nuo užsienio prekybos. Danija, prieš pradėdama išlaidauti, sukaupė nemažai lėšų, todėl ekonomikai smarkiai suirutės nepakenkė. Šiuo metu valstybę neramina aukštos nuosavybės kainos ir lėtėjanti užsienio prekyba. Didžiausios rizikos valstybei yra mažas gimstamumas, senstanti tauta, aukšti mokesčiai, didelė imigracija, globalinis atšilimas. Tačiau, palyginti su kitomis tautomis, danai gyvena itin gerai – nedarbas siekia vos 5 proc., pernai viešoji skola sudarė 46,6 proc. BVP.
4.Vokietija. Valstybė, vis dar laikoma „euro karaliene“. Penktoji pagal dydį pasaulio ekonomika, Europos ekonomikų lyderė visgi negali likti nuošalyje euro zonai susiduriant su krize – nemažai pagalbos paketo lėšų ateina būtent iš Vokietijos. Visgi kol kas nei euro krizė, nei iš Rytų Europos plūstanti darbo jėga skaudžių pasekmių valstybei neatnešė, nors tokia rizika ir išlieka. Vokietijos viešoji skola sudaro 78,8 proc. BVP.
5.Nyderlandai. Kol kas valstybė laikosi kur kas geriau nei dauguma kitų euro zonos šalių. Užklupus krizei šalies ekonomiką stabdytų finansinių institucijų dominavimas ir lėtesnė užsienio prekyba. Viešoji skola siekia 64,6 proc. BVP.
6.Norvegija. Norvegams, dėl sąlyginai mažos populiacijos, vienam žmogui tenka nemažai gamtos išteklių. BVP labai priklausomas nuo naftos kainų. Nedarbas išlieka labai mažas, o viešoji skola siekia 47,7 proc. BVP. Analitikai teigia, kad kol norvegai turi pakankamai naftos ir žuvies, valstybė tikrai nebankrutuos.
7.Singapūras. Nepaisant to, kad valstybė yra labai priklausoma nuo užsienio prekybos rezultatų, Singapūras kol kas laikomas saugiausia investicine valstybe visoje Azijoje. Pastarosios krizės valstybė neišvengė, tačiau sugebėjo parodyti, kaip greitai geba atsitiesti. Viešoji skola yra didelė – 102,4 prov. BVP, tačiau tai yra valstybės ryšys su Centriniu taupymo fondu. Singapūras valdžios skoloms padengti nesiskolino nuo pat 1980 metų.
8.Švedija. Pernai viešoji skola siekė 40,8 proc. BVP – buvo tiesiog šokiruojančiai maža Skandinavijos ir visos Europos mastu. Ekonomikai padėjo valstybės prisiimta neutrali pozicija Antrojo pasaulinio karo metu. Dabar valstybė yra priklausoma nuo eksporto, kuris yra smarkiai pažeidžiamas bet kokios recesijos.
9.Šveicarija. Pasaulio bankininkystės centras išlieka atsparus aplinkui vykstančioms suirutėms. Šveicarija įspėjo, kad gali dar labiau kištis į valiutos reguliavimą, jei šveicarų frankas dar labiau sustiprėtų kitų valiutų atžvilgiu. Viešoji skola siekia vos 38,2 proc. BVP.
