„Pirmūnė“, „pavyzdinė studentė“ – tokie epitetai Vokietijos spaudoje buvo taikomi Slovėnijai, kai ši 2004 m. įstojo į ES. Tuomet sakyta, kad nė viena kita iš dar devynių šalių kartu su Slovėnija stojusių į Europos bendriją (2004 m. į ES įstojo Lenkija, Vengrija, Malta, Kipras, Čekija, Slovakija, Estija, Latvija ir Lietuva) nebuvo taip gerai tam pasirengusi, rašo „Deutsche Welle“.
Dabar žiniasklaidos požiūris į buvusią Jugoslavijos Respubliką visiškai kitoks. Antraštės skelbia: „Euro krizė pasiekė Slovėniją“, „Ar Slovėnijai reikia finansinės pagalbos?“.
Slovėnijos valdžia tokį scenarijų atmeta, tačiau Slovėnijos premjero Janezo Jansos praėjusią savaitę ištarta frazė, kad šaliai gresia Graikijos likimas, jei parlamentui nepavyks priimti teisės aktų, numatančių viešųjų išlaidų mažinimą, į ugnį įliejo žibalo. Slovėnijos finansų ministras iškart ėmė raminti, kad jokio poreikio prašyti ES pagalbos nėra, o centrinio banko vadovas patikino, kad „šiuo metu Slovėnijai pagalbos nereikia“.
Tuo tarpu ekspertai, pavyzdžiui, Tarptautinio ekonomikos studijų instituto Vienoje atstovė Hermine Vidovič teigia, kad vieno politiko klaidinančio pasisakymo tokioje situacijoje pakanka, kad būtų galima spręsti apie šalies ekonominę situaciją. „Ispanija ir Portugalija prieš oficialiai paprašydamos EK pagalbos taip pat mėtėsi tokiais teiginiais“, – pažymėjo ji.
Didžiulės viltys
Iš tiesų tarptautinės reitingų agentūros pastaruoju metu žemino Slovėnijos skolinimosi reitingus, o tai reiškia, kad šalies situacija finansų rinkose tik prastės.
Slovėnijai skolintis tapo brangu – palūkanos siekia apie 7 proc. Palyginimui, Vokietija skolindamasi mokėtų tik 2 proc. palūkanų.
Nedidelė, kalnuota šalis, įsikūrusi tarp Italijos, Austrijos ir Kroatijos ir turinti apie 2 mln. gyventojų, buvo laikoma pažangiausia iš visų buvusių Jugoslavijos Federacijos šalių ir žmonės iš kaimyninių šalių vyko į Slovėniją ieškoti darbo.
2004 m. Slovėnijos įsijungimo į ES išvakarėse Vokietijos žurnalas „Stern“ prognozavo, kad Slovėnija „bus pirma iš naujųjų ES šalių, kuri į bendrą Europos katilą įneš daugiau nei iš jos gaus“.
Iškart po įstojimo Slovėnijos ekonomika šovė į dangų, nekilnojamasis turtas brango, o bankai geromis sąlygomis dalijo paskolas. Skolos pradėjo augti ir privačiame, ir viešajame sektoriuose. Žmonės vis dažniau gyveno iš skolintų pinigų. Tačiau pigių pinigų šaltinis išseko ir pasirodė struktūrinės Slovėnijos ekonomikos silpnybės.
Brangios skolos
Slovėnijos bankai, ypač didžiausias šalies bankas „Nova Ljubljanska Banka“ susidūrė su kapitalo trūkumu. Politiniai lyderiai į šalį nenorėjo įsileisti užsienio bankų, sakydami, kad „nori patys būti savo namų šeimininkais“.
„Politikai susiviliojo „Nova Ljubljanska Banka“ paversti savo politiniu instrumentu“, – aiškino H.Vidovič situaciją, kai politikai ir banko vadovybė itin suartėjo.
Tam, kad bankas patenkintų Europos bankų institucijos (EBA) reikalavimus dėl turto, „Nova Ljubljanska Banka“ teko rekapitalizuoti daugiau nei 380 mln eurų.
Slovėnija tąkart valstybės vardu parėmė banką, tačiau Slovėnijos atstovas Europos Parlamente Jelko Kacinas nuogąstauja, kad bankui išgelbėti to nepakaks.
„Jei nepasiseks, gali tekti prašyti ES pagalbos“, – mano europarlamentaras.
Tai reikštų, kad Slovėnija pretenduotų į europinius pagalbos fondus. Ekspertai skaičiuoja, kad bankui gelbėti gali prireikti dar 200-300 mln. eurų. Be to, jie pažymi, kad problemų turi ne vienintelis Slovėnijoje veikiantis bankas.
Taupymo priemonės
Mąžtantis Slovėnijos eksportas – dar viena sritis, kurią paveikė neadekvatus Slovėnijos rinkų atvėrimas užsienio investuotojams. Ekonomistė H.Vidovič sako, kad Slovėnijos eksperto struktūra nėra gera, nes ji neišveža jokių aukštųjų technologijų produktų.
„Jei palygintume Slovėniją su daugeliu ES narių, tai būtų akivaizdu, jog kitos šalys sulaukia kur kas daugiau tiesioginių užsienio investicijų ir gamina daugiau aukštosiomis technologijomis grįstų produktų“, – pažymėjo ji.
Eksporto mažėjimas atsiliepia ir darbo rinkai. Nedarbo lygis Slovėnijoje dabar siekia apie 8 proc. Tai mažiau nei euro zonos vidurkis, siekiantis 11 proc, tačiau prieš krizę bedarbių Slovėnijoje buvo dar perpus mažiau.
Vyriausybė, siekdama suvaldyti situaciją, ėmėsi taupymo programos. Pirmiausia buvo nukarpytos valstybės tarnautojų algos. Šiuo sprendimu siekiama sutaupyti 500 mln. eurų šiemet ir 750 mln. eurų kitąmet.
Be to, šis sprendimas turėtų užtikrinti, kad kitąmet Slovėnijos biudžetas neviršys 3 proc. BVP ribos. Tylomis Slovėnija tikisi, kad šis sprendimas atitolins ir būtinybę kreiptis finansinės pagalbos į ES.
