„Kolektyvinė atsakomybė už kitų šalių skolas, ekonomikas ir rizikas – neturėtume mes tam būti pasiruošę“, – J.Urpilainen sakė finansų dienraščiui „Kauppalehti“.
Laikraštis jos komentarus interpretavo kaip ženklą, kad Helsinkis gali svarstyti pasitraukimo iš euro zonos galimybę, užuot sutikęs prisidėti prie kitų vieningosios valiutos bloko narių skolų mažinimo.
„Suomija nesilaikys įsikibusi euro bet kokia kaina ir (yra) pasiruošusi visiems scenarijams“, – rašo „Kauppalehti“.
Tuo tarpu J.Urpilainen atstovas spaudai Matti Hirvola atmetė šią interpretaciją, sakydamas naujienų agentūrai AFP, kad „visi teiginiai, esą Suomija trauksis iš euro zonos, yra paprasčiausiai klaidingi“.
Pati J.Urpilainen duodama penktadienio interviu pažymėjo, kad „Suomija yra įsipareigojusi būti euro zonos nare, ir mes manome, kad euras Suomijai yra naudingas“.
Tačiau, krizei vis gilėjant šiame bloke, ji sakė laikraščiui „Kauppalehti“, kad Suomija, būdama viena iš vos kelių ES šalių, kurioms tebegalioja trijų A skolinimosi reitingas, nesutiks su tokiu integracijos modeliu, kuriame šalys būtų kolektyviai atsakingos už ES narių skolas ir rizikas.
„Mes esame konstruktyvūs ir norime išspręsti krizę, bet ne bet kokia kaina“, – pabrėžė ji.
Laikydamasi griežto požiūrio, Suomija yra pareiškusi, jog kitą savaitę pradės derybas su Ispanija dėl išlaidų padengimo mainais už dalyvavimą negaluojančių Ispanijos bankų gelbėjime.
Pernai Suomija, tapusi rimtu kliuviniu eurozonai rengiant antrąjį pagalbos paketą Graikijai, sutiko jame dalyvauti tik spalio mėnesį sutarusi su Graikija dėl išlaidų padengimo.