Didžioji dalis mūsų turimų pinigų buvo investuoti į profesionalius kompiuterius, kurių reikėjo maketavimo darbams. Šie kompiuteriai buvo brangūs, tad turėjome taupyti kitai įrangai. Nusprendėme, kad vietoj galingo lazerinio spausdintuvo, įsigysime pigesnį rašalinį.
Kai neturėjome daug ką spausdinti, rašalinis spausdintuvas puikiai tenkino poreikius. Tačiau klientų užsakymams ir pageidavimams augant supratome, jog greitu metu teks keisti spausdintuvą, kitu atveju nesugebėsime patenkinti esamos paklausos.
Iš pradžių planavome įsigyti naujas kėdes bei stalus, tačiau vietoj jų įsigijome lazerinį spausdintuvą, kurio mums taip reikėjo užsakymams įvykdyti. Tai buvo pats įsimintiniausias momentas įmonės istorijoje. Tačiau tuo pačiu pajutome ir gėdą – kaip galėjome taip ilgai atidėlioti tokio svarbaus daikto įsigijimą?
Beveik kiekviena įmonė patirtia šią gėdą, tačiau tuo pat metu ir persilaužimą. Taigi, yra trys klausimai, į kuriuos būtina atsakyti norint išsiaiškinti – kada taupyti, o kada investuoti.
Ar jūsų bendrovė po investicijos funkcionuos geriau?
Kiekvienas pirkinys ir kiekviena investicija turi būti įvertinta žvelgiant per šią prizmę. Išimčių nėra. Atsakymas į klausimą visuomet būna paprasčiausias „taip“ arba „ne“. Mūsų įmonė prekiauja daugiau nei 5 tūkst. įvairių smulkių produktų, kurie turi būti lengvai randami, įsigyjami ir atsiunčiami klientams.
Kai atsidarinėjome, žinojome, kad produktų prekyba populiaresniuose taškuose mums kainuos daugiau, tačiau tai buvo teisingas sprendimas ilgalaikėje perspektyvoje – mūsų įmonė galės funkcionuoti geriau. Nors iš pradžių buvo sunku taupyti kiekvieną litą, tačiau niekuomet nesigailime šio sprendimo.
Kaip investicija paveiks „galutinę eilutę“ – pelną?
Kartais atrodo, jog būtina išleisti daug pinigų, tačiau būna išimčių. Pradėdamas jau kitą verslą su partneriais įsigijome mados industrijoje puikiai žinomą profesionalią programinę įrangą už 10 tūkst. litų. Viskas atrodė nuostabu ir tikėjome, jog tie 10 tūkst. litų (maždaug 8 tūkst. litų daugiau negu tikėjomės išleisti) atsipirks.
Nepraėjus nei savaitei supratome, kaip stipriai suklydome. Niekas neveikė taip, kaip tikėjomės. Neturėjome jokio konkurencinio pranašumo, o klientų aptarnavimas (angl. support) buvo nutolęs per tris laiko zonos valandas. Taigi, pakliuvome į bėdą.
Greitai supratome klydę, grąžinome prabangią įrangą ir įsigijome tokią, kuri patenkintų turimus poreikius. Už ją sumokėjome 395 litus, tačiau įrangos atsiperkamumas sutrumpėjo dešimteriopai. Geriau įsigyti įrangą su funkcijomis, kurios patenkins poreikius negu pačią funkcionaliausią įrangą. O geriausia tai, kad „galutinė eilutė“ – pelnas – nebuvo pažeistas. Įmonė funkcionavo toliau.
Ar jūsų klientai pasipelnys iš jūsų investicijos?
Jeigu vis dar sunku apsispręsti – verta investuoti ar ne – pagalvokite, kaip investicija paveiks jūsų klientus. Kai sukūrėme pirmąją elektroninę parduotuvę, su kolegomis galvojome apie „Flash“ multimedijos integravimą į svetainę. Mums atrodė, kad tai bus „šaunu“ ir paryškins prekės ženklą. Deja, tokiu atveju svetainės darbas būtų stipriai sulėtėjęs.
Turint omenyje, kad tais laikais dauguma žmonių naudojosi lėtu plačiajuosčiu internetu, „Flash“ integravimas atrodė bergždžias reikalas. Pinigus investavome į svetainės optimizavimą, greitį ir patogumą. Kartais vertinga investicija nesukuria klientams vertės, tačiau sumažina žalos klientams potencialą.
Apibendrinimas: taupymas ne visada yra išmintingas sprendimas. Kartais reikia išleisti daugiau dabar, kad būtų sukurta didesnė vertė ilgalaikėje perspektyvoje. Tiesa, pats pinigų leidimas savaime nėra „augimo strategija“. Kai svarstote kaip paskirstyti įmonės biudžetą, pagalvokite apie didesnį įmonės „paveikslą“ ir užduokite sau tris anksčiau minėtus klausimus.
