„Mums svarbu laisvoji rinka; mums nebūtinai reikia bendros valiutos, – jis sakė užsienio žiniasklaidos asociacijai Berlyne. – Ar Vokietija turės gyvenimą nebelikus euro? Taip, turės.“
Eksportuotojai „gali gyventi be euro“, pridūrė jis.
A.Boerneris šiuos komentarus išsakė kitą dieną po to, kai buvo paskelbta oficiali statistika, rodanti, jos Vokietijos eksporto perviršis rugsėjį buvo didžiausias per pastaruosius trejus metus. Šis faktas byloja, kad šalies ekonomikos būklė gana gera, nepaisant euro zonos skolų krizės.
Vokietija, kuri yra antroji didžiausia eksportuotoja po Kinijos, rugsėjį pardavė užsieniui prekių ir paslaugų už 91,3 mlrd. eurų – 0,9 proc. daugiau negu rugpjūtį. Sprendžiat pagal statistiką, pakoreguotą pagal sezoninius skirtumus, šis rodiklis buvo didžiausias nuo šalies suvienijimo.
BGA atstovauja Vokietijos eksportuotojams – daugiausiai smulkioms ir vidutinio dydžio įmonėms. Pasak A.Boernerio, šioms bendrovėms „eksporto apimtys į kitas euro zonos šalis priklauso ne nuo paties euro, o nuo laisvosios rinkos ir muito mokesčių nebuvimo“.
A.Boernerio pareiškimai labai skyrėsi nuo Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir kitų politinių lyderių pozicijos, jog „turi būti padaryta viskas“, siekiant apsisaugoti nuo euro zonos subyrėjimo.
Tuo tarpu konsultacinių įmonių grupė „McKinsey“ savo neseniai atliktoje studijoje daroma išvada, jog du trečdalius Vokietijos ekonomikos augimo per pastarąjį dešimtmetį lėmė euro įvedimas.
