Pasirėmęs čeko kolegos J.Zahradilo mintimi, V.Landsbergis apgailestavo, kad Europos Sąjunga virsta „Skolų Sąjunga“: „Vienos narės skola tampa visų skola, tą mes išties matome, ir ją dengia visi be aiškios finansinių pasekmių atsakomybės pirmiausiai skolininkui“.
V.Landsbergis sakė, kad gręsiantis ekonominis virsmas jam ir kitiems pažinusiems sovietmečio metodus primena „sovietų kolchozų sistemą, kuri buvo tokia pati arba labai panaši: jokios atsakomybės už neefektyvią arba korumpuotą vadybą žemdirbystės sektoriaus viduje, nes visos paskirų vadybos bei politikos vadovų eibės ar klaidos būdavo dengiamos iš valstybės biudžeto vardan doktrinos ir savotiško solidarumo su nuostolingu sovietiniu “socializmu„. Jokiam kolchozui neleisdavo bankrutuoti, nes tai būtų kompromitavę šventąjį socializmą“, – dėstė jis, – „kol galų gale griuvo sistema“.
Tuo būdu V.Landsbergis ragino Europos Komisijos pirmininką J.M.Barroso ir kitus ES vadovus bei kolegas stengtis „išvengti tokios perspektyvos Europos Skolų Sąjungai, kad ji nepavirstų didele anos sistemos versija“.
Europos parlamentaro įsitikinimu, atsakomybė yra tinkamiausias atsakas į ES skolų krizę.