„Šiandien tarptautiškumas švietime – ne vien jaunimo iš skirtingų šalių subūrimas po vienu stogu ir mokymas anglų ar kita užsienio kalba. Keičiasi pats požiūris į studentus, vis labiau orientuojamasi į pasaulio piliečių ugdymą. Su internetu susijusi evoliucija technologijų pasaulyje didina žmonių mobilumą, formuoja naujus bendravimo įpročius, ir tirpdo geografines ribas ne tik versle ir politikoje, bet ir švietime“, - sako Vytautas Ledakas, Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos (VU TVM) Užsienio studentų ir tarptautinės plėtros centro direktorius.
Studentai – ir iš tolimiausių pasaulio kraštų
V. Ledako teigimu, įvairiose užsienio studijų mugėse dalyvaujantys Lietuvos universitetai, kurie siūlo studijų galimybes užsieniečiams, sulaukia vis daugiau dėmesio. „Vasario pradžioje Vilniuje vykusioje Studijų mugėje teko stebėti, kaip aktyviai šalies jaunimas domisi galimybėmis išvykti į Didžiąją Britaniją ar Skandinavijos šalis. Tačiau ne mažiau susidomėjimo panašiuose renginiuose užsienyje sulaukiame ir patys, - pabrėžia jis. – Natūralu, kad jaunas žmogus nori įgyti kitokios kultūrinės patirties, paragauti savarankiško gyvenimo kitoje šalyje prieskonį. Džiugina, kad šiandien rečiau išsakoma nuomonė, kad užsienyje mokslo kokybė aukštesnė“.
V. Ledakui malonu stebėti, kaip per pastaruosius keletą metų išaugo tarptautinių studijų Lietuvoje paklausa. „Mūsų (Lietuvos) universitetai patrauklūs ne tik kaimyninių šalių jaunimui – dėl studijų kreipiasi ir Vakarų Europos valstybių, ir net labai tolimų šalių, pvz. Indijos, Pietų Korėjos jaunimas. Apie Lietuvą sužinoma ne tik per studijų mainų, bet ir per populiarias keliavimo programas, internetu ar iš draugų“, - džiaugiasi V. Ledakas.
Ekvadorietis universitetą Lietuvoje rado pats
Vienas tokių tolimų valstybių atstovas – Fabian Sanchez Herrera. Jis į Lietuvą atvyko net iš Ekvadoro. „Daug keliauju bet mokytis nebuvo tekę niekur kitur, nei Ekvadore. Pasakojimais apie Lietuvą sudomino keliaujant JAV sutikti lietuviai draugai, pagalvojau, kodėl gi čia neatvykus studijuoti. VU TVM susiradau pats, internetu. Čia studijuoti man patinka labiau nei gimtojoje šalyje – programose optimalus dalykų skaičius, jie labai tikslingai, racionaliai parinkti. Ekvadore nemažai paskaitų man atrodė nesusijusios ir nereikalingos iš profesinės pusės“, - sako jaunuolis.
Tarptautinė kokybė už prieinamą kainą
Pasako V. Ledako, daugėja ir vietinio jaunimo, kurį domina tik trumpos mainų programos, tačiau karjerą jie planuoja gimtinėje. Daugiau ir suprantančių, kad Lietuvoje galima įgyti tarptautinę patirtį, niekuo nenusileidžiančią tai, kuri būtų įgyjama užsienyje. Be to, anot V. Ledako, tarptautinės studijos užsienyje kainuoja brangiau, tad gauti reikiamą patirtį neišvykstant iš Lietuvos – patraukli alternatyva.
„Taikome vakarietiškas mokymo metodikas. Paskaitų metu vyksta intensyvios diskusijos, kur kiekvienas skatinamas išreikšti savo nuomonę, vyksta įtraukiančios kūrybinės ir praktinės dirbtuvės. Jų metu lavinamas gebėjimas generuoti idėjas, kritiškai mastyti, greitai reaguoti. Iniciatyvumas, verslumas, pilietiškumas ir kitos savybės ugdomos ne tik paskaitų metu – studentai turi galimybę įsitraukti į universiteto atliekamus rinkos ir verslumo tyrimus, dalyvauti sporto ir įvairiose bendruomeninėse veiklose. Ugdome visapusišką asmenybę, siekiame atskleisti ir padėti vystyti kiekvieno stipriausias puses.
Vertina studijų programas ir kultūrinę patirtį
Tarptautinį verslą studijuojanti Baltarusijos pilietė Ekaterina Mironova apie VU TVM sužinojo studijų mugės metu. Pernai mokslo metų pradžioje atvykusi per mainų programą su Baltarusijos valstybiniu universitetu, šiandien ji svarsto pasilikti ilgiau nei planuotiems vieneriems metams. „Esu labai aktyvi, žingeidi, mane domina bendravimas su žmonėmis iš kitų pasaulio šalių. Lietuvą iš pradžių pasirinkau dėl geografijos – patogu, kad galiu per 3 valandas traukiniu sugrįžti namo į Minską. Bet dabar galiu pasakyti, kad studijų kokybė čia labai aukšta, programos sudarytos taip, kad norintys mokytis jauni žmonės galėtų iš jų pasiimti labai daug. Anksčia yra tekę studijuoti Anglijoje, bet Lietuvoje studijų kokybė geresnė. Be to, man labai svarbu buvo gauti tarptautinį universitetinį diplomą, kokį ir suteikia VU TVM“, - sako E. Mironova.
Ukrainietė Julija Sirik, šalia solidaus studijų bagažo, vertina įgytą kultūrinę patirtį. „Čia studijuoja žmonės iš įvairiausių pasaulio šalių. Dirbant tarptautinėse komandose vystomi mūsų (studentų) tarpkultūriniai gebėjimai, pažindami skirtingas kultūras tampame atviresni vieni kitų skirtumams, o panašumus pastebime geriau – auga mūsų kultūrinis intelektas“, - pastebi ji. Merginai imponuoja ir galimybė patobulinti užsienio kalbų žinias – pirmuosius dvejus Bakalauro studijų metus VU TVM mokoma verslo anglų kalbos, kitus du – kitų pasirinktų užsienio kalbų: ispanų, italų, vokiečių, prancūzų, rusų ir kt.
Tarptautiškumas – ir vidurinėse mokyklose
Į visapusišką pasaulietiškos asmenybės ugdymą fokusuojasi ir šalies tarptautinės vidurinės mokyklos. „Stengiamės suderinti tarptautiškumą, kurį moksleiviai patiria mokyklos viduje ir kartu atverti duris į tą globalią erdvę, kuri jų lauks toliau – studijose ir darbe. Viena vertus, turtinga mokymosi patirtis per 25 tautybes vienijančioje aplinkoje suteikia vertingų naujų žinių, pamokų ir popamokinių veiklų metu lavinami vaiko fiziniai, emociniai gebėjimai ir bendravimo įgūdžiai, ugdomas pasitikėjimas savimi, kritiškas mąstymas ir savarankiškumas, - sako Tarptautinės Amerikos mokyklos Vilniuje (AISV) renginių koordinatorė Jolita Norkūnaitė. – Vaikai mokosi anglų kalba, pagal amerikietišką bei tarptautinę formaliojo ugdymo programas. 11-12 klasių moksleiviai gali mokytis pagal Tarptautinio bakalaureato (IB) diplomo programą, kurią pripažįsta geriausi pasaulio universitetai. Kaip IB mokyklų tinklo dalis, įsipareigojame atitikti tarptautinius kokybės standartus, tarp jų – ugdyti analitinį mąstymą ir užtikrinti tarptautiškumą“.
Išskirtiniai bruožai – pasitikėjimas ir aktyvumas
Tarptautinėje aplinkoje besimokantys vaikai pasižymi pasitikėjimu savimi ir aktyvumu. Vienuoliktokas Chananel Bos iš Olandijos džiaugiasi, kad visapusiška IB programa apima mokinio akademinį, socialinį, fizinį pasirengimą. „Akademinis krūvis yra didelis. Bet atlikdami užduotis turime daug bendrauti vieni su kitais, tai lavina komunikavimo ir darbo komandoje įgūdžius. Man patinka, kad esame ugdomi ne tik iš akademinės pusės, bet kaip socialiai atsakingi piliečiai. Pavyzdžiui, vienas iš IB diplomo programos komponentų - visuomenei naudingas darbas, kurio metu moksleiviai turi išsikelti tikslus ir įgyvendinti projektus, kurie prisidėtų ne tik prie vietinių, bet prie globalinių problemų - pvz. aplinkosaugos, socialinių, vaikų teisių - sprendimo. “, - sako jis.
Kitas moksleivis ir C. Bos bendraklasis, amerikietis William Jennette – AISV mokinių tarybos prezidentas. Jis prisideda organizuojant įvairius mokyklos renginius, taip pat tarptautinius konkursus, kuriuose dalyvauja ir kitos mokyklos.
Lietuviams – gimtoji kalba ir istorija
Dešimtoko Martyno Bagdono tėvai – lietuviai, tačiau anksčiau keletą metų gyveno Baltarusijoje. „Ten irgi mokiausi tarptautinėje mokykloje, todėl nekilo klausimų, kokią mokyklą pasirinkti sugrįžus į Lietuvą. Bet tai, kad keletą metų nesimokiau lietuvių kalba nebuvo vienintelė tokio pasirinkimo priežastis – pats mokymo stilius tarptautinėje aplinkoje yra visai kitoks, man artimesnis“, - sako jaunuolis. Jis džiaugiasi, kad moksleiviams lietuviams vyksta gimtosios kalbos pamokos, nepamirštami tokie dalykai, kaip Lietuvos istorija. „Mokiniai iš kitų šalių taip pat turi galimybę pramokti lietuvių kalbos – porą kartų per savaitę vyksta pamokėlės lietuvių kultūrai, istorijai, papročiams pažinti. Be to, mokoma ir kalbos pagrindų - , pavyzdžiui, užsisakyti maistą, paklausti svarbios informacijos ir pan.“
Nuo muzikos iki tarptautinių santykių
Visi trys vaikinai – ypač aktyvūs mokyklos bendruomenės nariai – Martynas ir Williamas groja mokyklos roko grupėje, be Chanano pagalbos ir IT išmanymo neapsieina mokyklos ir tarpmokykliniai renginiai – šokių vakarai, žinių viktorinos, tarptautinis moksleiviškų filmų festivalis, nacionalinė Daugiakalbystės olimpiada, kurią AISV su partneriais rengia jau trečius metus ir šiemet joje dalyvauti panoro net apie 40 mokyklų iš visos Lietuvos . O sausį šie moksleiviai parsivežė garbingus apdovanojimus iš dešimtosios Tarptautinės Čikagos Jungtinių Tautų (JT) modelio konferencijos CIMUN (Chicago International Model United Nations conference). Simuliacijų metu, dalyviai nagrinėja ir sprendžia tarptautinės politikos ir ekonomikos problemas, demonstruodami diplomatijos bei tarptautinių santykių žinias. JT simuliacijų konferencijos vyksta jau daugiau kaip 60 metų ir yra itin populiarios tarp socialinius mokslus kremtančių mokinių ir studentų. Jungtinių tautų (JT) kosminės erdvės taikaus naudojimo komitete dalyvavusiems Williamui Jennette ir Martynui Bagdonui įteiktas „Delegatų pasirinkimo“ apdovanojimas, o istoriniame 1971m. Generalinės Asamblėjos komitete dalyvavęs Chananas Bosas iš Čikagos parsivežė „Išskirtinio delegato“ (antros vietos) apdovanojimą.
Patraukli alternatyva
„Dalyvavimas CIMUN ir kitos veiklos plečia mokinių akiratį, pasaulėžiūrą, padeda suprasti, kaip viskas pasaulyje glaudžiai susiję – politika, aplinkosauga, tarptautiniai santykiai, ekonomika. Juk visa tai – pats tikriausias tarptautiškumas, - sako J. Norkūnaitė. Ji taip pat pastebi, kad tarptautines mokyklas Lietuvoje renkasi ne vien tėvai-verslininkai ir užsienio diplomatai, kaip įprasta manyti.
J. Norkūnaitės nuomonė sutampa su VU TVM Užsienio studentų ir tarptautinės plėtros centro direktoriaus V. Ledako – nors tarptautinė patirtis mokykloje ar universitete iš tėvų pareikalauja išties nemažų investicijų į vaiko ateitį, lyginant su analogiškomis švietimo galimybėmis svetur, Lietuva – patraukli alternatyva, o tarptautinė švietimo patirtis jaunajai kartai atveria didesnes galimybes ir karjeros perspektyvas.
