Moterų darbo jėga žemės ūkyje reiškia itin daug. Pavyzdžiui, besivystančiose šalyse, moterys sudaro apie 43 proc. visų žemės ūkio darbuotojų. Tačiau joms yra sunkiau pasiekiami žemės, vandens ištekliai, moterys sunkiau apsirūpina ūkininkavimui reikalingomis technologijomis, joms vangiau išduodamos paskolos.
Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija skaičiuoja – jei žemės ūkyje tarp vyrų ir moterų egzistuotų lygios teisės, ūkių produkcija išaugtų 20-30 proc. Taip nuo bado pavyktų išgelbėti maždaug 150 mln. žmonių.
„Moterims priklauso mažiau žemės, jos naudoja mažiau modernių sėklų mišinių, jos naudoja mažiau trąšų. Jos yra mažiau išsilavinusios. Galima būtų tęsti ir tęsti. Joms trūksta visko, kad jos galėtų būti geros ūkininkės“, – interviu JT yra sakiusi Terri Raney, žurnalo „The State of Food and Agriculture“ redaktorė.
Menkas išsilavinimas
Pasaulio banko specialistai pripažįsta, kad išsilavinimas yra vienas svarbiausių faktorių kaimiškose vietovėse žmonėms, dirbantiems žemės ūkyje, ieškantiems naujų galimybių, pradedantiems verslą.
Tačiau kaimiškose vietovėse gyvenantys žmonės įprastai yra menkiau išsilavinę. Tokia tendencija yra visame pasaulyje.
Nepriklausomai nuo to, kokia tai yra šalis – išsivysčiusi ar besivystanti, – ūkininkaujančios moterys yra prasčiau išsilavinusios nei ūkininkai vyrai.
Nepriklausomai nuo to, kokia tai yra šalis – išsivysčiusi ar besivystanti, – ūkininkaujančios moterys yra prasčiau išsilavinusios nei ūkininkai vyrai.
JT duomenimis, kaimiškose vietovėse gyvenančios moterys mokosi dažniausiai perpus trumpiau nei vyrai.
Tai lemia, kad moterys mažiau žino apie savo teises, neišmano, kaip galėtų paskatinti savo ūkio augimą, kai galėtų užsitikrinti apsaugą.
Ribotas finansavimas
Daugumai ūkininkų yra būtina finansinė parama. Perkamos naujos technologijos, reikalingos produkcijos kokybei pagerinti. Be kredito dažnas ūkininkas negalėtų prisiimti rizikos.
Tyrimai rodo, kad moterims finansavimą gauti yra sunkiau.
JT teigimu, finansų rinkos moteris dažnai traktuoja kitaip nei vyrus. Moterys kontroliuoja mažiau aktyvų, reikalingų paskolai gauti. Kai kuriose šalyse tam trukdo kultūrinės normos. Pavyzdžiui, moteris pati negali atsidaryti banko sąskaitos. Kartais moterims suteikiamos tik mažos paskolos.
Dėl to, kad moterims yra sunkiau prieinamas kapitalas, joms sunkiau vystyti savo ūkius.
Šios problemos sprendimui būtina, kad moterys gautų daugiau informacijos apie skolinimosi galimybes, supaprastinti kredito prašymo procedūras ir pritaikyti jas moterų išsilavinimui.
Pasaulyje maždaug 1,1 mlrd. moterų neturi lygių galimybių žemės ūkyje. Todėl pagamina 20-30 proc. mažiau maisto, nei galėtų. Dėl to badauja 100-150 mln. žmonių daugiau, nei galėtų.
Lietuvoje moterys sudaro per 50 proc. darbo jėgos. Kaimiškose vietovėse – maždaug 33 proc.
