Tačiau tuo, kad pasakos net Lietuvoje kartais virsta realybe, įsitikino sostinės Raitininkų gatvės daugiabučių gyventojai. Šią vasarą jie suka galvą nebent ieškodami, kur apsistoti, kol jų namuose zuja darbininkai: daugiabučius stačiusi „YIT Kausta“ atlieka remontus ir šalina per penkerius metus naujakurių butuose išryškėjusius defektus – sienų įtrūkimus ir pan. Jei reikia, šviežiai perdažomi visi namai.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Kęstutis Vanagas |
Bendrovės „YIT Kausta“ generalinis direktorius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos narys Kęstutis Vanagas įsipareigojimus klientams vadina prievole, kurią, norint rinkoje dirbti ne metus, bet dešimtmečius, tiesiog privalu vykdyti. Tokia skandinaviško verslo filosofija.
Su K.Vanagu savaitraštis „15min“ kalbėjosi apie reputacijos svarbą, vėl juntamą nekilnojamojo turto rinkos stagnaciją, darbuotojų našumą, uždarbius ir, žinoma, naują „YIT Kausta“ iššūkį – prekybos centro IKEA statybas.
Blogiau nei 2009-aisiais
– Pastaraisiais metais dažniau girdėdavome žmonių nusivylimą – būstą pardavę nekilnojamojo turto plėtotojai į gyventojų skundus dėl išlindusio statybų broko tik numodavo ranka. Pinigai kišenėje – garantiniai įsipareigojimai – iš galvos. Jūs – ne iš tų?
– Visada vykdome sutartinius įsipareigojimus. Raitininkų gatvė Vilniuje – tik vienas to pavyzdys. Niekada nesislepiame nuo klientų, jei atsiranda problemų dėl mūsų kaltės, šaliname išryškėjusius defektus. Stengiamės su klientu būti nuo pradžių iki galo – tiek, kiek esame įsipareigoję.
– Tačiau pripažįstate, kad kai kurių jūsų sektoriaus atstovų elgesys metė šešėlį ant visų nekilnojamojo turto projektų plėtotojų?
– Kalbant apie garantinių įsipareigojimų vykdymą, tikrai ne visi nekilnojamojo turto projektų plėtotojai elgėsi garbingai. Tačiau mes turime garantinę tarnybą, darbuotojus, kurie atsakingi už regionus – Vilnių, Kauną ir Klaipėdą. Baigę statybas, vykdome trijų pakopų klientų apklausas: jiems vos pradėjus gyventi bute, praėjus metams nuo įkurtuvių ir dar po dvejų metų. Klausiame, kaip klientai jaučiasi, ar patenkinti būsto kokybe, ar turi kokių nors nusiskundimų, ar rekomenduotų mus kitiems. Tą darydami norime išvengti klaidų ateities projektuose.
Suomija pasimokė iš būsto krizės, buvusios prieš dvidešimt metų, todėl reikalavimai įmonėms, veikiančioms būsto versle, yra dideli. Ten valstybė pasirūpina savo piliečiais, kad garantiniai įsipareigojimai būtų vykdomi.
– Kitaip tariant, reputacija svarbiau už trumpalaikį pelną?
– Mūsų akcininkai (įmonių grupė „YIT Kausta“ priklauso didžiausiam Suomijos statybos paslaugų koncernui „YIT Corporation“, – red. past.) tikrai neketina trauktis iš rinkos – rengiamės joje veikti dar ilgus metus. Turime ilgalaikių planų, todėl ir skiriame didelį dėmesį savo darbų kokybei, klientų pasitenkinimui. Be to, ir korporatyvinės vertybės neleidžia mums elgtis kitaip. Netgi priešingai – mūsų įstatymai apibrėžia gerokai ilgesnius garantinius laikotarpius nei, pavyzdžiui, Skandinavijoje.
Pastarasis pusmetis pilnas iššūkių, net nekilnojamojo turto brokeriai pripažįsta, kad situacija įtempta.
Nepaisant to, kad buvo krizė, išlaikėme įmonės gamybinį, inžinerinį ir techninį potencialą, išsaugojome darbuotojus. Tiesą sakant, nors būsto rinką kaustė sąstingis, pastaruosius kelerius metus mūsų darbų apimtys ne mažėja, o didėja.
Pernai būsto rinkoje buvo matyti atsigavimo ženklų, buvau nusiteikęs gana optimistiškai – kur kas pozityviau nei šiemet. Pastarasis pusmetis pilnas iššūkių, net nekilnojamojo turto brokeriai pripažįsta, kad situacija įtempta. Maža to, sako, kad tokio juodo pusmečio nebuvo net 2009 metais. Šiandien žmonės būstą perka tik iš savo, o ne iš banko paskolintų pinigų. Todėl planai įsigyti nuosavus namus atidedami ateičiai.
Atrodytų, kad Graikija, Italija ar Ispanija toli, tačiau, kai laikraščiai rašo, kad, tarkime, Ispanijoje stovi šimtai tūkstančių tuščių būstų, o žmonės išeina į gatvę, tai daro įtaką ir Lietuvoje. Susikuria bendra pesimistinė nuotaika.
Žmonės bijo antrosios krizės bangos, nes dar neužmiršo, kas dėjosi 2009 metais. Praėjusių metų lapkritį pasigirdus kalboms apie sudėtingą Graikijos ar Ispanijos bankų padėtį, į Lietuvos nekilnojamojo turto rinką iškart pasibeldė štilis.
Gigantiškos statybos
– Stagnacija būsto rinkoje verčia ieškoti alternatyvų. Kaip išgyventi, kai valstybės užsakymų mažėja, pastatų renovacija iš esmės nevyksta, arenos jau baigtos?
– Ne viskas taip blogai. Galbūt ne tokiu pagreičiu kaip norėtųsi, tačiau valstybės projektai ir toliau vyks. Neužmirškime ir privataus verslo – stiprios įmonės plėsis. Štai per šiek tiek daugiau nei metus Kaune turime pastatyti „Senukų“ biurų pastatą. Tai mums reikšmingas projektas ir apimtimis, ir svarba. Turime pasirašę sutarčių ir dėl tam tikrų gamyklų statybų. Jei bus priimtinos sąlygos ir turėsime, ką pasiūlyti, galbūt dalyvausime ir strateginiuose valstybės projektuose, tačiau apie tai kalbėti dar per anksti.
Iš esmės dirbame vietos rinkoje. Mus valdanti kompanija turi įmones 14 pasaulio šalių, todėl gretimose rinkose dirba seserinės kompanijos. Tačiau neatmetame galimybės dalyvauti statybos projektuose kaimyninėse šalyse. Kaip tik dėl tokio projekto šiuo metu kalbamės su užsakovu, su kuriuo jau esame dirbę, jis mumis pasitiki. Tačiau kol kas nenorėčiau konkretizuoti.
„Kausta“ skaičiuoja pusšimčio metų istoriją todėl, kad sugebame matyti kelis žingsnius į priekį, reaguoti į besikeičiančią situaciją ir prisitaikyti. Išgyvenome tikrai ne vieną sunkmetį. Juk „Kausta“ kone visą Kauną yra pastačiusi – gyvenamuosius rajonus, mokyklas, darželius. Atėjus nepriklausomybei mums buvo ypač sudėtingas laikotarpis. Paskutinį daugiabutį pastatėme 1992 metais – ir viskas. Teko persiorientuoti į rangos paslaugas.
Apie 2000-uosius pastebėję, kad atsirado būsto poreikis, vėl ėmėmės gyvenamųjų namų statybų. Užsidirbome ir tai padėjo ištverti finansų krizę, mat, jei pakilimo metais būsto statybos užimdavo pusę įmonės apimčių, tai sunkmečiu jos sunyko vos ne iki nulio. Vėl persiorientavome į rangą.
– Neseniai paskelbta, kad „YIT Kausta“ statys IKEA prekybos centrą sostinės Žirnių gatvėje. Gal keletą žodžių apie šį projektą?
– Sutarties vertės negalime atskleisti – tai komercinė paslaptis. Tačiau sutartyje parašyta, kad baigtą projektą į IKEA rankas turime atiduoti kitų metų gegužę. Tai mūsų sutarties terminas: mes paruošime patalpas, o prekės bus išdėliotos ir atidarymas vyks vėliau.
Sutarties vertės negalime atskleisti – tai komercinė paslaptis. Tačiau sutartyje parašyta, kad baigtą projektą į IKEA rankas turime atiduoti kitų metų gegužę.
Dalį darbų darysime savo jėgomis, daliai samdysime subrangovus, nes projektas didelis, terminai suskirstyti etapais – sandėlio patalpų atidavimas, prekybos patalpų atidavimas. Kadangi parduotuvės plotas siekia apie 26 tūkst. kv. metrų, be pagalbos iš šalies neišsiverstume.
Esame įgyvendinę ir didesnio masto projektų nei IKEA, pavyzdžiui, prekybos centrą „Mega“ pastatėme per 9–10 mėnesių. Įgyvendinome pirmąjį Vilniaus „Akropolio“ statybų etapą, statėme Kauno ir Vilniaus oro uostų terminalus, Seimo rūmų naująjį pastatą, „Siemens“ areną.
Jei trūksta savo pajėgumų, svarbiausia, kad žinome, kokių žmonių mums reikia, ir kur jų ieškoti.
– Vadinasi, darbo jėgos statybų versle dar netrūksta?
– Statybos dar nėra tiek atsigavusios, kad jau trūktų darbuotojų. Tačiau kvalifikuotos darbo jėgos stygius rinkoje jaučiamas. Matome, kad kai kurie subrangovai yra susilpnėję, nukraujavę ir dabar neturi tokių specialistų, kokiais galėjo pasigirti anksčiau.
Darbuotojų skaičius krizės metais traukėsi ir pas mus, bet pagrindinius, aukščiausios kvalifikacijos specialistus išsaugojome. Turime daug darbuotojų, kuriems tai – vienintelė darbovietė. Jie su mumis jau 20–30 metų. Užauga ir išeina į pensiją. Darbuotojų tikėjimas įmone padėjo išsilaikyti: visada garbingai elgiamės su žmonėmis, niekada nemokėjome jiems algų vokeliuose, todėl jie turėjo socialines garantijas.
Skandinavai akcininkai, su kuriais mes jau 13 metų, suformavo supratimą apie tam tikrą darbo kultūrą. Todėl ir subrangovus renkamės pagal tai, kokius atlyginimus jie moka darbuotojams. Mes juk puikiai žinome, kiek kainuoja medžiagos, ir kokia turėtų būti darbininkų alga.
– Koks atlyginimo vidurkis šiandien vyrauja statybų sektoriuje?
– Manau, darbininkai šiuo metu vidutiniškai uždirba apie 2 tūkst. Lt iki mokesčių. Tačiau ne tik atlyginimas darbuotojams svarbu, bet ir aprūpinimas darbo įrankiais, darbo rūbais, buitinės sąlygos statybvietėse, požiūris į žmogų, laiku mokamas atlyginimas ir kiti panašūs dalykai.
Atliekame maisto produktų kainų monitoringą, kad apskaičiuotume darbuotojo krepšelį - kiek darbuotojas turi uždirbti tam, kad pragyventų.
Todėl mes savo ruožtu stengiamės užtikrinti kuo geresnes darbo sąlygas: kad būtų kur pasišildyti maistą, išsidžiovinti drabužius, jei sulijo, nusiprausti. Turime skundų dėžutę, kur žmonės gali išreikšti nepasitenkinimą. Kartą per metus atliekame darbuotojų apklausą.
Susitikęs su profsąjungos atstovais prašau vieno – efektyvaus ir kokybiško darbo. Susitinkame kas ketvirtį ir kalbamės. Sakau, ponai, mes randame užsakymų – pasistenkite ir jūs. Darbe galima praleisti 10 val. per dieną ir nieko nepadaryti, o galima per tris valandas atlikti keturių darbą.
Stengdamiesi atitikti socialinės atsakomybės standartą, atliekame maisto produktų kainų monitoringą, kad apskaičiuotume darbuotojo krepšelį (kiek darbuotojas turi uždirbti tam, kad pragyventų). Tačiau darbininkų algos tikrai kur kas didesnės nei nustatytas minimalus gyvenimo lygis. Per metus kai kurie produktai pabrango net ne procentais, o kartais – nebūčiau patikėjęs! Nėra tiesioginės proporcijos, kad pagal maisto produktų krepšelio brangimą augtų ir darbuotojų atlyginimai, bet, kiek galime, į tai atsižvelgiame.
– 2 tūkst. Lt atlyginimas iki mokesčių jaunų specialistų turbūt nevilioja?
- Bendraujame su Kauno technologijos ir Vilniaus Gedimino technikos universitetais. Studentai pas mus atlieka praktiką. Drįsčiau teigti, kad jaunų specialistų požiūris į darbą dabar geresnis nei prieš 5–7 metus.
Tai džiugina, mat anuomet visi norėjo būti tik vadovais, pirmi klausimai darbinantis – ar gaus gerą automobilį, greitą kompiuterį ir t.t. Šiandien jaunimas nesibodi karjeros pradėti nuo paties žemiausio laiptelio ir pereiti visus gamybos barus. Tik baigusiam universitetą jaunuoliui atlyginimas tikrai nėra pats svarbiausias dalykas: patirtis ir uždarbis ateina palaipsniui.
Bendrovės istorija
* 1966 m. sausio 1 d. buvo įkurtas Kauno namų statybos kombinatas. Jo tuometis tikslas – statyti gyvenamuosius namus ir gyvenamuosius rajonus Kaune bei kituose Lietuvos miestuose. Ši diena yra laikoma akcinės bendrovės pradžia.
* 1993 m. įregistruota AB „Kausta“.
* 1998 m. bendrovę įsigijo Suomijos statybos paslaugų koncernas „YIT Corporation“ YIT priklausančiose įmonėse 14 šalių dirba apie 26 tūkstančiai darbuotojų.
* 2008 m. AB „YIT Kausta“ vadovas Antanas Butkus, vadovavęs bendrovei 23 metus, baigė darbą generalinio direktoriaus pareigose. Nuo 2008 m. gruodžio naujuoju AB „YIT Kausta“ paskirtas vystymo direktorius Darius Vilkas. Nuo 2011 m. jį pakeitė Kęstutis Vanagas.
