Jau aštuntus metus skaičiuojantis Tauragės industrinis parkas (TIP) išaugo iš Stankų šeimos verslo – bendrovės „Švytis“, kurios pagrindinė veikla iki 2005-ųjų buvo trikotažo ir spec. paskirties drabužių gamyba, bei pramoginių katerių ir kitų gaminių iš stiklo plastiko gamintojos „Taudos“.
Parsiviliojo sūnus
Verslą užsuko Antanas Stankus. Du jo sūnūs – Darius ir Linas – dirbo Vilniuje, bet užsidegė tėčio idėja ir grįžo į gimtinę. Verslininkai parkui įsigijo apleistą buvusį keramikos fabriką. Klientais tapo dalis minėtų bendrovių užsakovų – jiems buvo išnuomotos renovuotos patalpos, skirta įranga ir apmokytas personalas.
Asmeninio albumo nuotr./Darius, Linas ir Antanas Stankai |
Čia investuota maždaug 80 mln. Lt, netolimoje ateityje plėtrai žadama skirti dar 5 ha žemės. Gamybinę veiklą TIP klientai vykdo daugiau nei 30 tūkst. kv.m ploto renovuotose ar naujose patalpose, čia dirba apie 600 žmonių. Įmonių apyvarta šiemet sieks 120 mln. Lt.
„Švytis“ vysto TIP ir gamina neperšlampamus drabužius. Daniško ir lietuviško kapitalo įmonė „Tauraplastas“, gaminanti vėjo jėgainių generatorių dėžes, pernai mokėjo didžiausią vidutinį atlyginimą Tauragėje. Norvegų bendrovė „Egersund Net“ gamina pramoninės žvejybos tinklus.
Australijos kapitalo bendrovė „Ansell Protective Solutions Lithuania“ yra tarptautinės kompanijos, veikiančios 40 šalių, dalis. Ji gamina spec. paskirties, cheminės ir dujų apsaugos drabužius, narų kostiumus. 2008-aisiais išrinkta geriausia Tauragės apskrities verslininkų asociacijos (TAVA) įmone ir naująja metų eksportuotoja, 2010-aisiais sumokėjo daugiausia mokesčių į Tauragės biudžetą.
Fabrikus pakeitė komercija
Tauragė nuo seno garsėjo pramone, bet žlugus SSRS didieji fabrikai bankrutavo. Dabar dominuoja komercija – prekyba naudotais automobiliais (vienu metu parduodama apie 2 tūkst. mašinų), prekybos centrai, mažesnės parduotuvės ir prekyvietės. Veikia TIP, sukasi maisto pramonė (ypač daug mieste ir rajone nedidelių mėsos perdirbimo įmonių), gaminami baldai ir kiti medienos gaminiai, veikia nemažai automobilių servisų.
TIP verslo plėtros direktoriaus ir TAVA prezidento D.Stankaus įsitikinimu, vienas didžiausių provincijos privalumų – taupomas laikas: „Čia didelė dalis žmonių žinomi, todėl kai kurie sprendimai, neretai ir valdiškų institucijų, priimami greičiau nei didmiesčiuose. Nereikia gaišti grūstyse (taip per dieną sutaupoma 1–2 val. brangaus laiko, automobiliu bet kur galima patekti per 5–10 min.), bankai, registrų centras, inspekcijos, savivaldybė yra miesto centre, todėl daugelis reikalų sutvarkoma pėsčiomis, per keletą ar keliasdešimt minučių.“
Valdas Latoža: „Miestas stipriai stovi, turi gyvybės. Jei tik žmonės turi rankas, mąsto šiuolaikiškai, galima suktis.“
Bet pašnekovai negailėjo kritikos valdžiai dėl esą katastrofiško požiūrio į investicijas – menkos paramos, prastos infrastruktūros, konsultacijų naujiems verslininkams stokos. Tvarkomas nebent miesto centras, bet nekuriama verslui palanki aplinka. A.Stankaus žodžiais, neparuoštas nė vienas verslui patrauklus sklypas. Ratlankius gaminanti įmonė esą norėjo investuoti Tauragėje, bet negavo sklypo ir įsikūrė Latvijoje.
„Teikėme siūlymus dėl teritorijų, kur kuriamos darbo vietos ir mokami mokesčiai, infrastruktūros, smulkaus ir vidutinio verslo fondo, kurį turi daugelis miestų, verslo aplinkos pristatymo potencialiems investuotojams, pagalbos besikuriančiam verslui, tačiau nebuvome išgirsti“, – apgailestavo D.Stankus.
Sukūrę radiją, steigia kepyklą
Kitoje miesto bendrovėje, į kurią užsuko savaitraštis „15min“, dirba vos septyni žmonės, ji ką tik pradėjo skaičiuoti antrus metus, bet savininkai jau planuoja plėtrą ir net naują verslą.
Tauragės radiją, neišsigandę krizės, įkūrė iš Kauno grįžęs renginių organizatorius Valdas Latoža ir vietos B.Baltrušaitytės viešosios bibliotekos direktorius, fotomenininkas, režisierius Sigitas Kancevyčius.
„Jei šauna idėja, nesirenki meto – ar krizė, ar ne. Turi viziją, įgyvendinimo schemą ir vertini, ar kentėti iki geresnių laikų“, – pasakojo V.Latoža.
Asmeninio albumo nuotr./Valdas Latoža, Sigitas Kancevyčius |
Tauragės apskritis vienintelė šalyje neturėjo radijo stoties, todėl galimybę ją steigti bičiuliai aptarinėjo nuo 2005-ųjų, kai krize dar nekvepėjo. Bet konkursą dažniui gauti V.Latožos vadovaujama „Šou imperija“ laimėjo tik užpernai.
Reikėjo ir lėšų pradinėms investicijoms – jų už lengvatines palūkanas, gavus „Invegos“ garantiją, paskolino Tauragės kredito unija pagal ES Verslumo skatinimo programą.
„Niekas netikėjo sėkme, bankai žiūrėjo skeptiškai, vienas prašė du butus užstatyti, nors turėjome realų verslo planą, parašytą ne žiūrint pro rožinius akinius, o konsultuojantis su bičiuliais iš kitų regioninių stočių“, – pasakojo V.Latoža.
Kredito unijai pakako užstatyti įrangą, kurią bendrovė įsigijo už 70 tūkst. Lt paskolą. Pagal sąlygas, projektui reikia skirti bent 10 proc. savų lėšų, tačiau akcininkai investavo antra tiek.
Projekte buvo įrašyta 2,5 etato, o jau dabar dirba septyni žmonės, žadama priimti dar du. Pernai spalį pradėjęs veikti Tauragės radijas transliuoja visą parą, girdimas ne vien šiame mieste, bet ir Jurbarke, Pagėgiuose, Šilalėje, net Kelmėje. Ne tik groja muziką, bet ir skaito žinias, rengia laidas apie kultūrą, sportą. Per metus eteryje kalbėjo daugiau nei 500 svečių. Valandos laidą apie futbolą veda tėvas su dukra. „Aš tiek nežinau, kiek jauna mergaitė išmano“, – stebėjosi pašnekovas.
Jie patys kuria ir reklamos klipus – šiek tiek artistiškus, kad skirtųsi nuo kitų. V.Latoža tikino, kad netrūksta ir reklamos užsakovų, mat vietos laikraščiai pasirodo tik dukart per savaitę. Nuo Naujųjų konkurentų dar sumažės, nes apie sprendimą nutraukti veiklą paskelbė nuo 1945 metų leidžiamas laikraštis „Tauragiškių balsas“.
Radiją įkūrę verslininkai nusprendė plėsti savo veiklą ir Tauragėje atidaro bene pirmą bandelių kepyklą. V.Latoža tebeturi įmonę Kaune, neapleidžia renginių organizavimo, bet kol kas išnaudos provincijos teikiamas galimybes: „Veikia prekybos centrai, sukasi prekyba automobiliais – atrodo, miestas stipriai stovi, turi gyvybės. Jei tik žmonės turi rankas, mąsto šiuolaikiškai, galima suktis.“