Idėja, informacijos rinkimas jai patikrinti, laboratorijos, gamintojo ir finansavimo šaltinių paieškos, sutartys su vaistinių tinklais. Tokį kelią per trejus metus vienas nužingsniavo A.Kavaliauskas, kol jo vaistažolinis maisto papildas „Dolosan“ šį mėnesį atsidūrė vieno didelio Lietuvos vaistinių tinklo lentynose.
„Nebuvo taip, kad stačia galva nėriau į nepažįstamus vandenis“, – pabrėžė vaikinas. Iš karto po studijų Vilniaus universiteto Medicinos fakultete jis padirbėjo vadybininku dviejose farmacijos kompanijose – etinėje ir generinėje. Čia ne tik užsidirbo dalį pinigų savo idėjai įgyvendinti, bet ir užmezgė ryšius, pasisėmė patirties, o svarbiausia – patikrino savo jėgas. Ir patikėjo, kad jų – užtektinai.
Atrado laisvą nišą
„Galima sakyti, kad „Dolosan“ idėja kilo iš skausmo, kurį pats dažnai jausdavau, – šyptelėjo A.Kavaliauskas. – Gerdavau cheminius analgetikus ir vis susimąstydavau, kodėl jie negalėtų būti natūralūs, t.y. pagaminti iš vaistažolių.
Pradėjau gilintis į mokslinę literatūrą – galbūt paprasčiausiai nėra galimybių sukurti efektyvų analgetiką vaistažolių pagrindu? Nieko panašaus. Nežinia dėl kokių priežasčių, bet vaistažolių potencialas šioje srityje neišnaudotas. Niša laisva, vadinasi, galima pabandyti įkelti koją.“
Laisvu nuo darbo metu A.Kavaliauskas paniro į ieškojimus. Projektą tai numesdavo, tai vėl prikeldavo, kol vieną dieną suvokė, kad nieko nepavyks sukurti, jei neskirs tam viso savo laiko – prieš metus darbui farmacijos kompanijoje jis padėjo tašką.
Pusmetis nemokamų tyrimų
A.Kavaliauskas pirmiausia išsirinko aštuonias vaistažoles, kurios pakankamai efektyviai malšina skausmą. Po to pradėjo dairytis laboratorijos, kuri galėtų patikrinti, ar tos vaistažolės iš tikrųjų veikia taip, kaip aprašyta mokslinėje literatūroje.
Tokią per rekomendacijas rado Prancūzijoje. Laboratorijos vadovai patikėjo ambicingu lietuviu ir sutiko padėti jam sukurti „žaliosios“ tabletės formulę.
„Ta laboratorija už savo darbą iš pradžių negavo nė cento. Sąlyga buvo tokia – sukurtą produktą gaminti pas jų partnerius, vienoje pažangioje Prancūzijos vaistų gamykloje. Taigi realiai pinigus reikėjo pradėti mokėti tik tada, kai prasidėjo gamyba. Žinoma, susitarti dėl tokių sąlygų be pažįstamų žmonių rekomendacijų nebūtų pavykę“, – neslėpė A.Kavaliauskas.
Trys augalai
Tyrimai laboratorijoje užtruko pusę metų, nors jaunasis farmacininkas tikėjosi, kad tiek laiko neprireiks – pakaks dviejų trijų mėnesių. Galų gale iš aštuonių vaistinių augalų atmetimo būdu atrinkti trys efektyviausiai malšinantys skausmą: baltasis gluosnis, skaistenis ir šliaužiantysis inkaruotis.
„Baltojo gluosnio žievėje yra natūralaus salicino. O iš jo prieš 115 metų ir buvo susintetintas aspirinas. Tik iš gluosnio jo jau seniai nebegamina – karaliauja chemija. Mano mintis buvo grįžti prie ištakų ir naudoti jį kaip pagrindą skausmui malšinti, – savo išrastų maisto papildų sudėtį aiškino A.Kavaliauskas. – Skaistenis – tai daili gėlė, kuri liaudies medicinoje nuo seno naudojama galvos skausmui ir uždegimams slopinti.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Farmacininkas Andrius Kavaliauskas |
Dar viena preparato sudėtinė dalis – šliaužiantysis inkaruotis – Lietuvoje natūraliomis sąlygomis neauga, nes tai dykumų augalas. Medicinos literatūroje rašoma, kad jis malšina reumatinio pobūdžio skausmus.“
Iš šių augalų laboratorijoje sudėtingų procesų metu buvo išgauti ekstraktai, kurie iškeliavo į gamyklą. Atėjo metas už savo idėją susimokėti.
Surado savo „verslo angelą“
Kiek tai kainavo? „Šešiaženklę sumą. Skubu priminti, kad milijonas turi septynis skaičius“, – paslaptingai nusišypsojo A.Kavaliauskas.
Pusę projekto išlaidų jis padengė pats, kitai pusei pinigų nebeužteko: „Bandžiau pasinaudoti įvairiomis valstybės ir bankų verslo skatinimo priemonėmis. Nepavyko, nes nebuvo jokios garantijos, kad mano produktas duos pelno. Kreipiausi į „verslo angelus“. Susidomėjo, bet galbūt dėl žinių stokos šioje rinkoje jie nusprendė nedalyvauti. Galų gale suradau žmogų, savo verslo angelą, kuris sutiko prisidėti. Ir birželio mėnesį pagaliau patikėjau – man pavyko!“
Atsakymai: „ne, ne, ne“
Atrodytų, šis vaikinas – tikras sėkmės numylėtinis, be vargo pramušantis net storiausias sienas. Bet pakeliui į sėkmę buvo daug juodų dienų.
„Niekas neįsivaizduoja, kiek reikėjo išankstinio planavimo, kantrybės ir ryžto ieškant finansavimo šaltinių. Buvo tokių momentų, kai atrodė, kad darbo nebaigsiu – iš visur tik ir plaukė atsakymai „ne, ne, ne“.
Tai labai išmušdavo iš vėžių, – prisipažino A.Kavaliauskas. – Sulaukdavau pasiūlymų iš farmacinių kompanijų įsilieti į jų gretas. Atsisakyti to buvo didelis skausmas, nes net artimiausi žmonės pradėjo manimi abejoti, ar einu teisingu keliu – kuriu tai, kas nežinia, ar pavyks ir ar bus paklausu. Teko sukąsti dantis ir nuolat kartoti: viskas bus gerai. Nors širdyje tuo ir abejojau.“
Vaistų rinka perpildyta
Kadangi A.Kavaliausko sukurtas vaistažolinis preparatas registruotas maisto papildu, dėl platinimo Lietuvoje problemų nekilo – jais galima beveik iš karto prekiauti.
„Enciklopedijose ir oficialiuose dokumentuose visos vaistažolės plačiai aprašytos ir kliniškai ištirtos, tad nereikia jokių papildomų laboratorinių tyrimų“, – aiškino jaunasis farmacininkas.
Pokalbius su Lietuvos vaistinių tinklais dėl naujo maisto papildo platinimo jis pradėjo dar pavasarį, nes iš patirties žinojo – Lietuvos vaistų rinka perpildyta ir įsiūlyti kažką naujo labai sudėtinga: „Paprastai vaistinių tinklai 90 proc. pasiūlymų atmeta iš karto, 10 proc. – svarsto. Man pavyko patekti tarp tų dešimties. Vienas didelis tinklas įžvelgė jauno farmacininko ir visiškai naujo produkto potencialą.“
Pirmąsias išvadas, kaip sekasi prekyba, bus galima daryti jau šio mėnesio pabaigoje. „Kol kas atrodo, kad viskas neblogai. Žinoma, turiu su kuo palyginti – dirbdamas vienoje farmacijos kompanijoje jau buvau Lietuvos rinkai pristatęs naują preparatą. Žinau, kad pirmieji žingsniai labai sudėtingi. Bet šį kartą tie žingsniai, tikiuosi, bus lengvesni“, – vylėsi farmacijos vizionierius.
